„Kalendorinė žiema jau prasidėjo, o žiemiški orai pasitraukė? Vieni sako, kad vėl grįžo niūrūs orai su cepelininiu dangumi ir silpnais krituliais, kiti – kad jaučiasi kaip pavasarį praėjus šalčiams. Dar kiti sako, kad tai eilinis atlydys, kurių per žiemą gali būti iki keliolikos ir pan. Taip, paskutinis lapkričio dešimtadienis beveik visoje Europoje buvo šaltesnis nei įprastai, tik Lietuvoje tai sudarė 0,9–2,6 laipsnio šilumos žemiau normos, o, pavyzdžiui, Prancūzijoje (Centrinis masyvas) – net 8 laipsnius šilumos žemiau normos. Šalta buvo ir Ispanijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Austrijoje ir šiaurinėje Italijoje. Tuo pat metu daug šilčiau už normą buvo pietinėje Ukrainoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, rytinėje Graikijos ir vakarinėje Turkijos dalyse, didesnėje Arkties dalyje, Kazachstane, pietinėje Sibiro dalyje ir kitur“, – rašė docentas.

Tokį netolygų šilumos ir šalčio židinių paskirstymą bent jau Europoje lėmė mažai judrus aukštuminis slėnis, ištįsęs meridianine kryptimi nuo šiaurinės Skandinavijos link šiaurinės Afrikos (Tunisas, Alžyras). Jo vakariniu pakraščiu poliarinis oras nuo poliarinių Šiaurės Atlanto akvatorijų keliavo link Viduržemio jūros, o šiltas subtropinių platumų oras – rytiniu pakraščiu nuo Viduržemio jūros link Juodosios jūros regiono ir toliau į rytus link Šiaurės Kaukazo ir Kaspijos jūros. Aišku, kad toks intensyvus tarpplatuminis apsikeitimas oro masėmis negalėjo praeiti be ekstremalių reiškinių. Visų pirma – tai gausūs ir intensyvūs krituliai centrinėje Viduržemio jūros regiono dalyje, nuo Balearų salų iki vakarinės Graikijos. Tai susiję su palankiomis sąlygomis vystytis Viduržemio jūros ciklonams – šalto oro prietaka ir vis dar šiltas jūros paviršius. Be to, kai kurių Viduržemio jūros salų kalnuotose vietovėse iškrito sniegas, vietomis gausus, pūtė štorminis vėjas, vietomis susidarė viesulas, o vakarinėje Balkanų pusiasalio dalyje kilo staigūs poplūdžiai kalnų upėse. Ankstyvas sniegas vietomis iškrito ir Vidurio Europos lygumose, jau nekalbant apie kalnuotas vietoves.

„Tik Lietuvoje jis tikrai buvo neankstyvas, gal, tikriausiai, kai kam buvo labai netikėtas, nes dėl klimato kaitos jau įpratome prie vėlyvo sniego dangos susidarymo arba prie besniegės žiemos. Grįžtam prie Lietuvos. Visai neseniai (praeitą savaitę) daug kas į telefonus gavo perspėjimus (greičiausiai iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento) apie gausų snygį, šlapio sniego apdrabą, gal ir apie lijundrą, plikledį bei stiprų vėją. Tai buvo susiję su pietinio ciklono, kuris praeitą antradienį užsimezgė virš Adrijos jūros, veikla. Jis sparčiai vystėsi ir judėjo į šiaurę ir šiaurės rytus. Trečiadienį ciklonas pasiekė Karpatus, kur gausiai pasnigo, labai suprastėjo važiavimo sąlygos, o tą patį vakarą pasiekė ir pietinę Lietuvą. Sniego intensyvumas neatrodė labai pavojingas, juo labiau, kad vėliau pasikeitė jo pobūdis. Sniegą keitė šlapias sniegas, sniegas su lietumi ir pan. Tačiau ciklonui užtrukus beveik parą virš Lietuvos teritorijos vietomis pietinėje ir pietvakarinėje Lietuvoje susidarė laikina 12–18 cm sniego danga. Dar šiandien vietomis Marijampolės ir Vilkaviškio rajonuose bei Kalvarijos savivaldybėje išliko 3–5 cm sniego danga, kuri per artimiausias kelias paras visai ištirps“, – rašė  doc. G. Stankūnavičius.

Šiuo metu orus Europoje lemia du pagrindiniai centrai: labai gilus (net ir šiam metų laikui) ciklonas virš Šiaurės rytų Atlanto bei aukšto slėgio sistemos (kurios centras virš šiaurinio Kazachstano) gūbrys. Antradienį minėtas ciklonas silps ir judės link Norvegijos, o anticiklono gūbrys stiprės. Poroje veikdami jie suformavo gana platų iš pietų į šiaurę nukreiptą srautą, kuris apims visą Vidurio, dalį Šiaurės, Rytų ir Vakarų Europos. Todėl visą savaitę didesnėje Europos dalyje vyraus ramūs, debesuoti ir vidutiniškai šilti orai. Ir tik antroje savaitės pusėje iš Biskajos įlankos į vakarinę Viduržemio jūros dalį atslinks eilinis aktyvus ciklonas, kuris lems lietingus orus nuo rytinės Ispanijos iki Egėjo jūros, o Alpių, Pirėnų, Kantabrijos kalnuose bei vietomis Centriniame masyve – sniegą.

Lietuvoje visą savaitę vyraus silpnas ar vidutinio stiprumo pietų ir pietryčių vėjas, didelis debesuotumas, daug kur, išskyrus pajūrį, rūkas ir teigiama vidutinė paros oro temperatūra. Nakties ir dienos skirtumai bus maži, o pati temperatūra palaipsniui didės link savaitgalio. Žymesnių kritulių šią savaitę nelaukiama. Dar kitą savaitę orai išliks vidutiniškai šilti, tačiau kritulių tikimybė padidės, taip pat galimi ir mišrūs krituliai.

„Ilgalaikių orų prognozių duomenys rodo, kad visas gruodis Lietuvoje prognozuojamas šiltesnis už daugiametį (1–3 laipsnius šilumos), tačiau kritulių bus mažiau, nei įprastai“, – prognozavo specialistas.

Anot Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistų, antradienį žymesnių kritulių nenumatoma. Naktį daug kur, dieną vietomis tvyros rūkas. Kai kur bus plikledis. Vėjas naktį besikeičiančios krypties, silpnas, dieną daugiausia pietų, 3–8 m/s. Temperatūra naktį nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 šilumos, dieną 0–4 laipsniai šilumos.

Trečiadienį žymesnių kritulių nenumatoma. Naktį kai kur rūkas. Vėjas pietryčių, 4–9 m/s. Temperatūra naktį nuo 1 laipsnio šalčio iki 3 šilumos, dieną 1–5 laipsniai šilumos.

Ketvirtadienį vietomis numatomi nedideli krituliai, daugiausia lietus. Naktį kai kur rūkas. Vėjas pietryčių, 4–9 m/s. Temperatūra naktį nuo 0 iki 4 laipsnių šilumos, dieną 2–6 laipsniai šilumos. Gruodžio 1 d. šalyje stebimas vandens lygio svyravimas, iki 22 cm per parą. Numatomas tolesnis vandens lygio svyravimas.