„Grupė afganistaniečių sako sėdintys Lietuvos miške ir rodo praėjusią savaitę gautą dokumentą iš Europos Žmogaus Teisių Teismo“, – pasakoja vyriškis.

„Tai – dokumentas iš Europos Žmogaus Teisių Teismo. Advokatai padėjo mums gauti šį dokumentą, kad Lietuvos kariai nestumtų mūsų atgal į Baltarusiją, bet lietuviai pažeidžia šį dokumentą“ – sakė vaizdo įraše kalbėjęs afganistanietis.

Lietuva laikosi pozicijos, kad šie afganistaniečiai niekada nebuvo Lietuvoje. „Traktuojame, kad ieškinio padavimo dieną tikrai minėti penki afganistaniečiai nebuvo Lietuvos teritorijoje, ieškinius už juos surašė advokatai. Mes tokių faktų neturime, kad jie yra buvę Lietuvos teritorijoje“, – teigė Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.

„Penkis kartus jie buvo grąžinti pačiame pasienyje pasienio pareigūnų. Tačiau apie penkis kartus jiems pavyko įžengti į Lietuvos teritoriją ir pakankamai giliai“, – detalizavo advokatė Asta Astrauskienė.

Gali būti, kad tie patys afganistaniečiai nufilmuoti ir šiame įraše. Praėjusią savaitę einantys Ignalinos rajone netrukus jie buvo sulaikyti. Advokatė rengia naujus dokumentus, kad Lietuva dar kartą būtų paraginta priimti afganistaniečius.

„Mes ruošiame papildomus dokumentus ir įrodymus Europos Žmogaus Teisių Teismui, šie duomenys bus pateikti“, – pridūrė advokatė.

Nors Strasbūro teismo nurodymas galioja tik penkiems konkretiems migrantams, ministerija sako, kad tai Lietuvai gali tapti labai nenaudingu precedentu.

„Vienareikšmiškai, mes manome, kad už viso to stovi ir Baltarusijos pasienio tarnyba, Baltarusijos organizacijos ir jos bando rasti tokį precedentą – priversti Lietuvą įsileisti...“ – svarstė Vidaus reikalų viceministras.

Vis didesniu rūpesčiu tampa ne tik norintys patekti į Lietuvą, bet ir jau esantys migrantai. Pagal dabartinius įstatymus, keli tūkstančiai nelegalų pavasarį turės būti paleisti. „Pasibaigus šešiems mėnesiams jie galės laisvai judėti po Lietuvos teritoriją“, – teigė Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.

Pasibaigus šešiems mėnesiams jie galės laisvai judėti po Lietuvos teritoriją.

Seimas prieš du mėnesius priėmė įstatymą, kad nelegalai stovyklose gali būti laikomi iki pusės metų, bet jau svarstoma įstatymą taisyti, kad migrantai sulaikyti būtų ilgesnį, o galbūt ir neribotą laiką.

„Vidaus reikalų ministerijoje parengtas siūlymas, kad ekstremalios situacijos atveju nebūtų išvis jokio, sakykime, termino, kol ekstremali situacija galioja. Galima galvoti galbūt pratęsti terminą iki metų, pusantrų arba dvejų. Arba tada kelias kitas yra, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba dėl kiekvieno atvejo kreiptųsi į teismą“, – sakė Seimo narys L. Kasčiūnas.

„Šiuo atveju, mes, be abejo, kritikos neišvengsime, jeigu jų judėjimas bus toliau varžomas“, – spėjo Vidaus reikalų viceministras.

Užsienio šalių patirtis rodo, kad didžiosios dalies nelegalų niekur išsiųsti nepavyksta. „Dabar mes posėdžiaujame su Prancūzijos senato nariais, tai šitos šalys turi šimtus tūkstančių pabėgėlių“, – akcentavo Seimo narys Algirdas Sysas.

Anot A. Syso, bent dalį migrantų reikėtų skatinti likti Lietuvoje. „Vis tiek mes turėsime turėti savo schemą, kaip dirbti su šitais žmonėmis“, – pridūrė Seimo narys.

Anot valdančiųjų, nagrinėjamos įvairios užsienio šalių praktikos. Pavyzdžiui, Danija priėmusi įstatymą, kuris leidžia nelegalų stovyklas kurti Afrikos valstybėse, kurios už tai gauna pinigų.

„Labai gera idėja. Aš tikrai už ją – svarstyčiau. Ir reikia galvoti apie tai, kad trečiosiose šalyse reikia sukurti tokius apgyvendinimo centrus“, – teigė L. Kasčiūnas.

Bet Lietuva negalėtų sekti Danijos pavyzdžiu ir siųsti migrantų už Europos Sąjungos, nes Danija, stodama į bendriją, išsiderėjo daugiau laisvės savarankiškai spręsti migracijos klausimus.