Šalies vadovas Valdas Adamkus siūlo atidėti mokesčio už įmonių lengvuosius automobilius įsigaliojimą. Tačiau ir tai netenkina verslininkų, kurie ruošiasi kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Verslas bėga iš Lietuvos

Prezidentas siūlo mokestį už įmonių automobilius rinkti ne nuo sausio, o nuo balandžio. Vis dėlto mokesčio dydžio V.Adamkus nesiūlo koreguoti: už kiekvieną lengvąjį automobilį verslininkams kas mėnesį tektų pakloti po 150 litų, o už taksi bei daugiau kaip aštuonis keleivius galinčius vežti automobilius – po 75 litus.

Šis siūlymas jau sulaukė dalies valdančiųjų paramos. Tačiau netgi sušvelnintas V.Adamkaus siūlomas mokesčio variantas netenkina šalies vežėjų. "Atvirai sakant, džiugu, kad Prezidentas pagalvojo apie verslą. Bet mane liūdina, kad mokestis atidedamas tik iki balandžio. Tai apskritai yra absurdiškas mokestis", – piktinosi asociacijos "Linava" prezidentas Algimantas Kondrusevičius.

Pasak jo, turėtų būti apmokestinti visi be išimties lengvieji automobiliai arba derėtų atsisakyti mokesčio vien verslui. Esą bėgdamos nuo vis prastėjančios mokestinės aplinkos Lietuvos įmonės jau dabar kraustosi į šalis kaimynes. "Jau dabar kai kurie vežėjai savo įmones perkelia į kitas valstybes: Lenkiją, Rusiją. Jei mokestinė aplinka ir toliau prastės, tai taps tendencija ir valstybė neteks mokesčių mokėtojų", – gąsdino "Linavos" vadovas.

"Kai kurie jau pasiruošę dėl šito mokesčio kreiptis į Konstitucinį Teismą", – pridūrė A.Kondrusevičius. Esą sprendimą dėl mokesčio skųsti ruošiasi siuntų bendrovės, turinčios daug lengvųjų automobilių.

E.Masiulis palaiko veto

"Nuo tos akimirkos, kai šis projektas atsirado, į jį žiūrėjome skeptiškai, – dienraščiui sakė susisiekimo ministras Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis. – Visų pirma, esant ekonomikos nuosmukiui papildomai apkrauti ir taip sunkiai puškantį verslą yra rizikinga. Kitas dalykas – mokestis nėra diferencijuojamas pagal automobilio metus ar tūrį. Galiausiai, mokesčio administravimas kelia labai daug klausimų."

Pasak jo, mokesčiui įsigaliojus tik nuo balandžio, valdžiai tektų gerokai sumažinti jo surinkimo planą. Lig šiol iš mokesčių už mašinas ketinta surinkti apie 300 mln. litų. Be to, ministras pripažįsta, kad verslas netruks rasti vis išradingesnių būdų išvengti automobilių apmokestinimo.

Vis dėlto V.Adamkaus siūlomas kompromisas E.Masiulį tenkina, nors Liberalų sąjūdžio paramos Seime jis kol kas nežada.

A.Kubilius neslepia ironijos

Skeptiškai šį mokestį vertina ir kiti valdančiosios koalicijos partneriai – liberalcentristai. Tačiau dėl paramos Prezidento veto jie dar neapsisprendė.

"Esu įsitikinęs, kad bendromis koalicijos partnerių ir opozicinių partijų pastangomis rasime mažiau skausmingų būdų kaip subalansuoti biudžetą", – BNS sakė liberalcentristų lyderis Artūras Zuokas.

O premjeras Andrius Kubilius šalies vadovo veto vertina kiek skeptiškai. "Techniškai pačiame įstatyme yra numatyta, kad jam įgyvendinti verslas turi net tris mėnesius, nes tą mokestį tektų mokėti kas ketvirtį. Taigi, šiuo atveju apie Prezidento siūlymą galima pasakyti, kad pačiame įstatymo projekte į tai atsižvelgta", – vakar po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė A.Kubilius.

Vyriausybės vadovas nepasisakė nei už, nei prieš Prezidento siūlymą. Esą jis bus svarstomas.

Veto kelia sumaištį

Sumaištį kelia ir Prezidento V.Adamkaus sprendimas vetuoti Pensijų sistemos reformos įstatymą. Anot premjero A.Kubiliaus, Seimas bus priverstas atmesti šį veto, nes jis prieštarauja valstybės vadovo pasirašytam "Sodros" biudžeto įstatymui.

"Dėl Prezidento sprendimo nepasirašyti Pensijų sistemos reformos įstatymo reikia papildomai svarstyti, nes susiklosto paradoksali situacija. Mes vertiname Prezidento labai aiškią poziciją pasirašant "Sodros" biudžeto įstatymą, kurio viename punktų numatyta ir labai aiškiai parašyta, kad atskaitymai į privačius pensijų fondus yra sumažinami iki 3 proc. Tai aiškiai išreikšta Prezidento valia, jis pasirašė tą įstatymą su visu šiuo punktu", – vakar sakė A.Kubilius.

Pensijų sistemos reformos įstatymas, kurį vetavo Prezidentas, taip pat numato įmokas į privačius pensijų fondus mažinti nuo 5,5 iki 3 proc.

"Prezidentas, nepasirašydamas Pensijų sistemos reformos įstatymo, kuria įdomią teisinę problemą ir, mano nuomone, Seimui nebus ką daryti, tik, deja, šiuo klausimu nepritarti Prezidento veto", – teigė premjeras.