„Be abejonės, tris kartus išaugus srautams iš Lietuvos, tris kartus didėja ir rizikos, kad važiuos žmogus, kuris ten negalėtų važiuoti, kad važiuos žmogus, kurio silpnybėmis ar kitomis gyvenimo detalėmis bus pasinaudota, ir jis gali būti pažeidžiamas“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

„Tikrai kol kas nėra apokaliptinių atvejų, kad užsidegtų raudonos lemputės, bet rizikos yra, reikia jas valdyti. Manau, verta galvoti apie tam tikrą socialinę kampaniją“, – teigė jis.

Šis klausimas pirmadienį aptartas NSGK svarstant žvalgybos tarnybų pateiktą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitą.

Pastebima tendencija, kad Rusijos žvalgybos tarnybos verbuoja visus, kuriuos gali užverbuoti, ir tik vėliau sprendžia, kokiais tikslais galėtų panaudoti agentus.

Parlamentaro teigimu, jau pats vykimas į šalį, kuri kariauja su Ukraina, kelia klausimų, kita vertus, Lietuvos piliečius būtina įspėti, kas jiems gresia.

L. Kasčiūnas neatmetė, kad Baltarusijos sprendimas pratęsti bevizį režimą gali būti susijęs ir su žvalgybiniais interesais.

Balandžio viduryje Minskui pranešus apie mėnesiui įvedamą bevizį režimą Lietuvos ir Latvijos piliečiams, Valstybės saugumo departamentas (VSD) įspėjo, kad Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybos imasi aktyvesnių veiksmų bandydamos verbuoti į pas juos atvykstančius Lietuvos piliečius.

Pasak Lietuvos žvalgybos, atrenkant potencialų taikinį, įvertinamos ne tik asmens galimybės rinkti ir teikti informaciją, tačiau ir jo motyvacija bendradarbiauti, arba, tarnybų manymu, asmens pažeidžiamumas.

„Pastebima tendencija, kad Rusijos žvalgybos tarnybos verbuoja visus, kuriuos gali užverbuoti, ir tik vėliau sprendžia, kokiais tikslais galėtų panaudoti agentus, pavyzdžiui, vizualinei informacijai rinkti, propagandai platinti, ryšininko užduotims vykdyti, paramai kitose operacijose“, – teigė VSD.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas pirmadienį teigė, kad paskelbus apie vizų atsisakymą, vykstančiųjų iš Lietuvos į Baltarusiją, padaugėjo tris kartus.

Anot jo, balandį prieš įvedant šį režimą per parą į kaimyninę valstybę išvykdavo vidutiniškai iki 450 asmenų, įskaičiuojant vilkikų vairuotojus, gegužę šis srautas siekia 1500.

Pasak vado, lietuviai tvirtina vykstantys apsipirkti, užsipilti degalų.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija sekmadienį pranešė apie bevizio režimo Lietuvos ir Latvijos piliečiams pratęsimą iki 2022 metų pabaigos.

Baltarusija bevizį režimą Lietuvos ir Latvijos piliečiams įvedė nuo balandžio 15-osios, tačiau tuomet tvirtino, kad laikinai – vienam mėnesiui.