Prieš 80 metų įkurta dabartinė „Vilties“ progimnazija Panevėžyje buvo vienintelė skirta rusakalbiams mokytis. Dėl šalyje veikiančio karinio miestelio buvo nemažai rusakalbių šeimų. Vėliau progimnazija tapo trečiąja vidurine. Šis numeris buvo duodamas visoms Lietuvoje veikiančioms rusakalbių mokykloms.

Išėjus Rusijos armijai Panevėžyje rusakalbių liko nedaug, mokyklai prieš septyniolika metų teko apsispręsti – užsidaryti arba tapti mišria ir ugdyti vaikus lietuvių kalba. Direktorė pamena, koks tada pasipriešinimas kilo.

„Tiek metų šitoje mokykloje buvo ugdoma tik rusų kalba. Čia buvo įsikūrusios rusų bendrijos, tautinių mažumų bendrijos. Jiems atrodė, kad atėję mokytis lietuviai sunaikins jų tapatumą“, – kalbėjo „Vilties“ progimnazijos direktorė Danutė Valiukienė.

Pasikeitus mokiniams, ugdymo kalbai, teko keistis ir čia dirbusiems mokytojams, kurių daugelis buvo rusakalbiai. Dabar iš jų liko aštuoni. 

„Jūs visos turėsite darbo, tačiau jūs privalote išmokti lietuvių kalbą ir turėti bent antrą valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją – toks buvo reikalavimas“, – prisiminė D. Valiukienė.

Lietuvoje veikė virš 100 tautinėms mažumoms skirtų ar mišrių mokyklų. Ugdymo procesas čia vyksta pagal kelis modelius: vienose mokomasi gimtąja kalba, o valstybine – tik lietuvių kalbos ir literatūros istorijos, geografijos ir pilietinio ugdymo, dvyliktokams reikia laikyti lietuvių kalbos egzaminą. Kitur visi dalykai dėstomi lietuvių kalba ir tik keli dalykai gimtąja. 

„Gyvenant Jungtinėje Karalystėje ir lietuvių, ir kitų tautybių vaikai valstybinės lietuvių kalbos ir kultūros mokėsi savaitgaliais. Tikrai ta praktika pas mus susidėliojusi ne pagal pasaulinius standartus“, – sakė švietimo ir mokslo komiteto narė Dalia Asanavičiūtė.

Visi vaikai, kurie gyvena ir mokosi Lietuvoje, yra mūsų vaikai.

Galimybė mokytis gimtąja kalba gyvenant kitoje šalyje numato Europos tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija. Lietuva turi susitarimus su Rusija, Baltarusija ir kitomis Europos Sąjungos šalimis dėl galimybės mokytis lietuviškai, tačiau Baltarusija pranešė, kad nuo rugsėjo vienoje iš dviejų veikiančių Pelesos mokykloje lietuvių kalbos nebeliks. 

Užsienio reikalų ministerija prašo baltarusių suteikti pereinamąjį laikotarpį. Švietimo sporto ir mokslo ministerija svarsto dėl tolimesnio mokyklos finansavimo. 

„Visi vaikai, kurie gyvena ir mokosi Lietuvoje, yra mūsų vaikai. Čia akis už akį principo negali būti“, – teigė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

2014 m., kai paaiškėjo, kad kai kurių rusakalbių mokyklų mokiniai vasaras leidžia sukarintose stovyklose Rusijoje, imta kalbėti apie galimas grėsmes nacionaliniam saugumui. Tuometis saugumo vadovas Gediminas Grina net siūlė naikinti tautinių mažumų mokyklas, esą, palikti reiktų tik tarptautines.

„Ar jie suvokia save Lietuvos Respublikos piliečiais, ar kitos valstybės piliečiais ir tik nešioja lietuvišką pasą. Tame yra problema“, – reiškė tuometinis VSD vadovas G. Grina.

Prie panašių svarstymų sugrįžtama dabar, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje. Saugumas pranešė apie galimas provokacijas, esą, ir mokyklose gali vyrauti ne būtinai su Lietuvos politine pozicija sutampančios nuotaikos.

„Manau, kad klausimas tikrai vertas diskusijos, bet šiandien turime didesnių problemų, kurias sprendžiame. Lietuva yra suteikusi galimybę tautinių mažumų mokykloms mokyti tik jų kalba ir tik keletą dalykų mokyti nacionaline lietuvių kalba. Yra ir kitas variantas, kai viskas mokoma nacionaline kalba, tik jų kalba yra jų kalbos pamokos“, – teigė J. Šiugždienė.

Prieš daugiau nei dešimtmetį siūlyta Lietuvai eiti Latvijos keliu. Tada kaimynai tautinių mažumų mokyklose daugiau pusę mokomųjų dalykų nusprendė mokyti valstybine kalba. Dabar jau daugelis mokomųjų dalykų vyksta latviškai. Rusakalbiai latvių politiką pavadino diskriminuojančia.

Diskriminaciniu vadintas ir prieš dešimtmetį Lietuvos priimtas sprendimas suvienodinti lietuvių kalbos egzaminą lietuvių ir tautinių mažumų vaikams. Egzaminai vyksta, tačiau daugiau permainų tautinių mažumų ugdymo programose nebebuvo. 

„Palaipsniui integruoti reikia, bet tai turi vykti natūraliai, nes tai taip pat susiję su mentaliteto kaita. Reikia ugdyti tautines bendrijas ne tik mokyklose, bet šviesti ir tėvus. Šiai mentaliteto kaitai reikia laiko. Negalim (skubėti – red. past.), nes sukelsim tik erzelį“, – sakė švietimo ekspertė Virginija Būdienė.

Po 30 metų vis dar turime asmenų, kurie nekalba lietuviškai.

Kalbinti politikai sako, kad tautinių mažumų integracija turėtų vykti ne uždarant kitakalbes mokyklas, o mokant kitaip kalbančius lietuviškai.

„Mano nuomone, lengvesnė integracija į valstybę yra kai mokoma tos šalies kalba, kurioje tu gyveni, nes mes turime situaciją, kad po 30 metų vis dar turime asmenų, kurie nekalba lietuviškai“, – kalbėjo D. Asanavičiūtė.

Pašnekovai sako, kad svarbus ir pedagogų, dešimtmečius dirbančių tautinių mažumų mokyklose, noras įsilieti į lietuvišką visuomenę. 

Tai, kad nuotaikų būna įvairių, rodo neseniai švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtos rekomendacijos. Mokyklų vadovams leista atleisti karą pateisinančius ar propagandą skleidžiančius pedagogus.

Suskaičiuota, kad pastarąjį dešimtmetį besimokančiųjų tautinių mažumų mokyklose mažėjo, tačiau ir bendras mokinių skaičius Lietuvoje mažėjo.