Supaprastinto judėjimo Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje režimas įsigalios, tačiau tam reikia plėsti sienos perėjimo punktų infrastruktūrą, sako Baltarusijos ambasadorius Vilniuje Vladimiras Dražinas.
„Aš neabejoju, kad jis perspektyvoje įsigalios. Pasienio tarnybų vadovų susitikime, kuris įvyko prieš tris savaites, šis klausimas buvo aptariamas. Šiandien galiu pranešti, kad ir vienoje, ir kitoje pusėje ties juo dirba tie, nuo kurių priklauso jo realizavimas“, - trečiadienį žurnalistams sakė V. Dražinas.
Pasak jo, siekiant supaprastinto pasienio judėjimo režimo įsigaliojimo pasienyje su Lietuva vertinama ir patirtis Latvijoje, kur tokia tvarka jau galioja.
„Tačiau norėčiau pasakyti, kad ten (Latvijos ir Baltarusijos pasienyje) nedidelis gyventojų skaičius turi teisę į tokį judėjimą ir ja naudojasi. Intensyviausias judėjimas bus ties Lietuvos ir Baltarusijos siena. Žinote, kodėl. Abiejose sienos pusėse pusantro milijono žmonių turi teisę tuo pasinaudoti“, - teigė diplomatas.
„Aptarnauti pusę milijono žmonių vienu metu reikia ne aštuonių tarptautinių pasienio patikros punktų, o gerokai daugiau. Todėl šiandien abi pusės dirba ties šia užduotimi, kaip sukurti sąlygas (judėti) be kliūčių“, - kalbėjo Baltarusijos ambasadorius.
Lietuva ir Baltarusija yra pasirašiusios ir ratifikavusios palengvinto pasienio judėjimo susitarimą. Lietuva dar pernai vasarį oficialiai informavo Baltarusiją, kad yra pasirengusi paprastesnei sienos kirtimo tvarkai. Kad tvarka įsigaliotų, reikia ir atitinkamo Baltarusijos žingsnio - informavimo notos apie pasirengimą taikyti naują tvarką.
Pastaraisiais metais Baltarusija pateikdavo skirtingas priežastis, kodėl šis susitarimas vis nepradeda veikti. Minskas teigdavo, kad tam trukdo nusikalstamumas pasienyje, taip pat buvo sakoma, jog supaprastinto judėjimo reikalingumu abejojama, nes autoritariniam kaimyninės šalies prezidentui Aleksandrui Lukašenkai taikomos Europos Sąjungas sankcijos.
Lietuvos ir Baltarusijos susitarimas sudarytų galimybę pasienio gyventojams kirsti valstybės sieną be vizų, su specialiais vietinio eismo leidimais ir būti kitos valstybės pasienio teritorijoje iki 90 dienų per pusę metų.
Vietos eismo leidimai būtų išduodami nuolatiniams pasienio teritorijų gyventojams, kurie įrodys pagrįstas ekonomines, prekybines, kultūrines ir kitas svarbias priežastis lankytis kitos valstybės pasienio teritorijoje.
Leidimai galiotų nuo vienerių iki penkerių metų, jų išdavimo mokestis - 20 eurų. Jie nesuteiks teisės dirbti kitoje šalyje ir neužkirs kelio pasienio gyventojams gauti vizas ir keliauti su jomis už pasienio zonos ribų arba į Šengeno valstybes, jeigu asmuo atvyksta į Lietuvą ne pagal vietinio eismo režimą.
Į vietos eismo pasienio zoną su Baltarusija iš Lietuvos pusės turėtų patekti apie 800 tūkst. gyventojų, iš Baltarusijos pusės - apie 600 tūkstančių. Remiantis reglamento nuostatomis, į pasienio teritoriją įtraukiami administraciniai teritoriniai vienetai, nutolę nuo valstybės sienos iki 30 kilometrų bei prasidedantys zonoje, esančioje 30 kilometrų iki valstybės sienos, bet nenutolę nuo jos daugiau kaip 50 kilometrų. Lietuvos pasienio teritorijų sąrašas sudarytas seniūnijų pagrindu ir yra įtvirtintas susitarimo priede.
Naujausi komentarai