Liepojoje susitikę Baltijos šalių gynybos ministrai pasirašė komunikatą, kuriame įtvirtintas siekis gilinti Baltijos šalių gynybos sistemų tarpusavio integraciją, priartinant ją prie Šiaurės šalių bendradarbiavimo modelio, toliau plėtoti Šiurės ir Baltijos šalių praktinį bendradarbiavimą.    

"Viena iš priemonių spartinant gynybos integraciją galėtų būti didesnė sąveiką derinant gynybos planus", - dokumentą komentavo Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.

Komunikatą ketvirtadienį pasirašė Lietuvos krašto apsaugos ministrė R.Juknevičienė, Estijos gynybos ministras Martas Laaras (Martas Laras) ir Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas.

Komunikatą pasirašę ministrai dar kartą patvirtino sieksiantys, kad NATO oro policijos misija Baltijos šalyse būtų tęsiama po 2015 metų kaip NATO "protingos gynybos" ir Aljanso šalių tarpusavio solidarumo bei efektyvumo išraiška. Ministrai taip pat pabrėžė Baltijos šalių ketinimus gerokai padidinti tiekiamą priimančių šalių paramą oro policijos misijai, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Pakartotas siekis, kad NATO šalys gynybai skirtų ne mažiau nei 2 proc. bendrojo vidaus produkto.

Pasirašydami komunikatą, ministrai išreiškė būtinybę tęsti NATO reformas ir plėtoti pajėgumus, kurie sustiprintų Aljanso pasirengimą kolektyvinės gynybos užduotims ir tarptautinėms misijoms, ir pažymėjo, kad reforma turėtų padėti sukurti efektyvesnę NATO vadovavimo sistemą.

Taip pat pabrėžiama, kad NATO kibernetinės gynybos politika turėtų suteikti NATO reikiamas priemones didėjančioms kibernetinėms grėsmėms atremti.  

Pastarąjį kartą Baltijos šalių gynybos ministrai susitiko praėjusių metų gruodį Tartu (Estijoje). Tuomet sutarta, kad Baltijos šalių bendradarbiavimas turėtų pereiti į naują etapą - šalių gynybos integraciją.