Barjerai nestabilumui entuziazmą kelia ne visiems

Seime pradeda virti aistros dėl siūlymo nustatyti, kad merai gali būti paskirti paprasta tarybos balsų dauguma, o atleidžiami tik dviem trečdaliais 

Verdant aistroms dėl Vilniaus valdžios Seime vėl atgimsta idėja gerokai sustiprinti išrinktųjų merų pozicijas, nustatant kur kas sudėtingesnę jų atleidimo iš pareigų tvarką. Ne visi teisininkai sutinka, kad tai padės stabilizuoti padėtį savivaldybėse, kur politinių jėgų pasiskirstymas yra apylygis. Be to, kai kurie politikai taip pat įžvelgia tam tikrų teisinių ir politinių problemų, kurios neleis patvirtinti siūlymo.  

Ne pirmas kartas  

Šią savaitę Seimo sekretoriate netikėtai įregistruotas siūlymas įstatymu įtvirtinti, kad merai iš pareigų atleidžiami dviem trečdaliais visų tarybos narių dauguma. Skiriami merai būtų kaip ir anksčiau - pusės visų tarybos narių sprendimu.

Toks kartelės pakėlimas nepasitikėjimui meru pareikšti siūlomas jau nebe pirmą kartą. Pernai, tuoj po to, kai ankstesnės kadencijos Kauno miesto taryboje netikėtai pasikeitė valdančioji dauguma, buvo atleistas meras tuometinis socialliberalas Erikas Tamašauskas ir į šias pareigas paskirtas socialdemokratas Giedrius Donatas Ašmys, Seime pirmą kartą prabilta apie būtinybę gerokai padidinti reikalavimus nepasitikėjimui meru pareikšti.

Tačiau tuomet parlamentaro Algimanto Indriūno iniciatyva nustatyti, kad meras gali būti atleistas tik dviem trečdaliams tarybos narių pareiškus nepasitikėjimą, nesulaukė deramo dėmesio ir buvo atmesta dar pradinėje svarstymo stadijoje.

Šiemet sausį idėja nustatyti dviejų trečdalių nepasitikėjimo meru kartelę vėl buvo atgaivinta, tačiau taip ir nepateko į įstatymą.

Dabar, kai Vilniuje kryžiuojamos ietys dėl kiekvieno balso miesto Taryboje, šis siūlymas sulaukė gerokai didesnio politikų ir teisininkų dėmesio. Kiekvienas savaip interpretuoja siūlomą pataisą.  

Nenori peripetijų teisme

“Meras ir jo pavaduotojas netenka savo įgaliojimų prieš terminą, jeigu ne mažiau kaip trečdalis visų tarybos narių pareiškia nepasitikėjimą jais, savivaldybės taryba priima sprendimą atleisti merą ar jo pavaduotoją ir už tokį sprendimą balsavo ne mažiau kaip du trečdaliai visų tarybos narių. Jeigu sprendimas atleisti merą ar jo pavaduotoją nepriimamas, šį klausimą pakartotinai galima svarstyti po metų”, - rašoma įregistruotoje Vietos savivaldos įstatymo pataisoje.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas socialdemokratas Petras Papovas “Kauno dienai” tvirtino nesąs įsitikinęs, kad šis pasiūlymas yra priimtinas. “Politiškai jis gal ir būtų priimtinas, bet dar reikėtų išsiaiškinti, ar nėra teisinių pretenzijų”, - kalbėjo jis ir pridūrė, kad “būtų geriau išvengti peripetijų šiuo klausimu Konstituciniame Teisme”. Per pastaruosius metus P.Papovo ginamos pozicijos jau kelis kartus pralaimėjo Konstituciniame Teisme. Komiteto vadovas tvirtino negalėjęs pasipriešinti kai kurių parlamentarų siūlymui svarstyti klausimą dėl dviejų trečdalių nepasitikėjimo kartelės nustatymo: “Seimas galės apsispręsti pats. Beje, paprašiau Seimo Teisės departamento išvadų dėl šio siūlymo”.  

Teisininkai nesutaria  

Parlamento teisininkai jau anksčiau išreiškė abejonių, ar siūlymas nustatyti kvalifikuotą dviejų trečdalių tarybos narių balsų daugumą, sprendžiant klausimą dėl nepasitikėjimo meru, yra pakankamai konstituciškai pagrįstas. “Diskutuotina ar siūloma balsų norma yra adekvati siekiamam tikslui - užtikrinti institucijos stabilumą. Abejotina, ar pasikeitus politinių jėgų santykiui nebūtų išprovokuotas mero ir naujos tarybos daugumos, nesiekiančios dviejų trečdalių balsų, konfliktas”, - tvirtino tuometinė Teisės departamento specialistė, dabar Prezidento patarėja Ona Buišienė.

Pasak jos, šis klausimas yra svarstytinas mero įgaliojimų kontekste. “Pavyzdžiui, ar galės meras normaliai planuoti savivaldybės tarybos veiklą, nustatyti ir sudaryti posėdžių darbotvarkes bei teikti sprendimų projektus, pirmininkauti tarybos posėdžiams, kai joje jau nebeturės politinės daugumos, bet dar nesusidarys du trečdaliai, kurie galėtų atleisti tokį merą”, - svarstė O.Buišienė.

Tuo tarpu Seimo Teisės departamento vadovas Kęstutis Virketis mano, kad Seimas turi teisę nustatyti tokią normą, kuri skatintų politinį sutarimą kiekvienoje savivaldybėje. “Kai taryboje yra nedidelis balsų skirtumas tarp dviejų ar net kelių politinių stovyklų, visuomet yra tikimybė, kad ši savivaldybė bus nestabili ir joje dažnai keisis merai. Taip, pavyzdžiui, buvo praėjusios kadencijos Kauno miesto taryboje. Todėl įstatymo leidėjas gali bandyti teisiškai garantuoti didesnį stabilumą, skatinti partijas tartis dėl stabilios valdžios”, - “Kauno dienai” sakė jis.

Antra vertus, Seimo vyriausiasis teisininkas pripažino, kad yra ir neigiamų naujojo siūlymo pusių. “Tačiau mes savo preliminariose išvadose P.Papovui parašėme, kad nematome didesnių konstitucingumo problemų šiuo klausimu. Bet kokiu atveju sprendimas priklausys nuo viso Seimo”, - pastebėjo jis.  

Ragina nepritaikyti vienam kartui  

Parlamentinės opozicijos atstovai tvirtina, kad siūlymui dėl didesnės balsų kvotos reiškiant nepasitikėjimą meru greičiausiai nebus pritarta Seime.

“Tačiau, matyt, daug kas priklauso nuo Vilniaus miesto tarybos reikalų. Jeigu netikėtai sostinės meru bus vėl išrinktas socialdemokratas Gediminas Paviržis, yra nemaža tikimybė, kad Seimo dauguma įjungs savo balsavimo mašiną ir pritars šiam siūlymui, kuris apsaugotų G.Paviržį nuo nepasitikėjimo. Bet jeigu meru bus išrinktas liberalas Artūras Zuokas, vargu ar projektui bus pritarta”, - “Kauno dienai” prognozavo Seimo vicepirmininkas liberalas Gintaras Steponavičius.

Pasak jo, opozicija tikrai pasinaudos teise kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu matys, kad minėta pataisa priimama vien siekiant apsaugoti G.Paviržio postą. “Neabejoju, kad tokiu atveju rastume pakankamai teisinių argumentų, kurie leistų mums laimėti bylą teisme”, - svarstė G.Steponavičius.