Beveik pusė iš 73 perkeltų Venesuelos lietuvių rado darbą, patys nuomojasi būstus

Beveik pusė iš 73 į Lietuvą perkeltų Venesuelos lietuvių rado darbą, savarankiškai nuomojasi būstus, didžioji dalis jų apsigyveno Kaune.

Kaip pirmadienį informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, iš politinės ir ekonominės krizės krečiamos Venesuelos į Lietuvą persikėlę lietuvių kilmės asmenys sėkmingai integruojasi, o vertinant tik darbingo amžiaus asmenis, darbą pavyko rasti daugiau nei pusei.

Persikėlusių šeimų vaikai lanko ugdymo įstaigas. Tiek vaikai, tiek nemokantys lietuviškai suaugusieji mokosi lietuvių kalbos.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė pripažįsta, kad dėl kultūrinių skirtumų ir kalbos barjero lietuvių kilmės asmenims sudėtinga įsikurti, rasti darbą, susitvarkyti dokumentus.

„Venesuelos lietuviai ir jų šeimų nariai stengiasi įveikti visas kliūtis, integruotis, optimistiškai žvelgia į ateitį. Pabėgėlių priėmimo centro darbuotojai jiems suteikia profesionalią pagalbą, taip pat padeda ir Raudonojo Kryžiaus darbuotojai“, – sako J. Jakštienė.

Venesuelos lietuviai ir jų šeimų nariai stengiasi įveikti visas kliūtis, integruotis, optimistiškai žvelgia į ateitį.

SADM duomenimis, iš 74 perkeltų žmonių 34 asmenys nuomojasi butus didžiuosiuose miestuose (Kaune – 20, Klaipėdoje – trys, Vilniuje – 11), 39 žmonės gyvena Pabėgėlių priėmimo centro suteiktose patalpose Kauno mieste.

Tarp perkeltųjų iš Venesuelos yra septyni nepilnamečiai. Iš jų penki moksleiviai lanko Kauno gimnaziją, du mažamečiai vaikai netrukus pradės lankyti vaikų darželį.

32 asmenys jau yra radę darbą. Jie dirba vadybininkais, pagalbiniais darbuotojais virtuvėje, medienos ceche, elektrikais, mašinų operatoriais, taip pat statybose.

Pabėgėlių priėmimo centro darbuotoja Lolita Dumbravienė pabrėžia, kad didžioji dalis darbingo amžiaus asmenų iš Venesuelos turi aukštąjį išsilavinimą, tačiau dėl kalbos barjero ir nesibaigusių kvalifikacijos patvirtinimo procedūrų jiems kol kas sudėtinga susirasti išsilavinimą atitinkantį darbą.

„Tačiau venesueliečiai nenusimena, labai pozityviai žvelgia į gyvenimą, yra energingi ir pasiryžę įveikti sunkumus. Jie yra labai dėkingi Lietuvai už pagalbą“, – sako L. Dumbravienė.

Ministerijos cituojami lietuvių kilmės venesueliečiai sako esą dėkingi Lietuvai už tai, jog buvo šiltai priimti ir už galimybę gyventi oriai.

„Man buvimas Lietuvoje yra tarsi svajonė. Tai yra galimybė valgyti, rengtis, mokytis, dirbti ir galiausiai gyventi oriai. Žinome, kad ne viskas bus lengva ir patogu, tačiau taip pat žinome, kad tai yra šalis, kupina galimybių tokiems, kaip mes, kurie nori dirbti ir gyventi naują bei geresnį gyvenimą“, – sako Evelyn Rojas Surosas (Evelin Rochas Surosas).

Kelerius metus besitęsianti sunki politinė, ekonominė, institucinė, socialinė ir daugialypė humanitarinė krizė Venesueloje dar labiau paaštrėjo per COVID-19 pandemiją. Krizės apimtos Venesuelos lietuvių perkėlimo programa vykdoma pagal 2019 metais priimtą įstatymą, leidžiantį kompensuoti persikraustymo išlaidas ir suteikti kitokią valstybės paramą krizių kamuojamose šalyse gyvenantiems lietuviams.

Lietuvių bendruomenė Venesueloje vienija apie 400 lietuvių kilmės asmenų. Manoma, kad Venesueloje gyvena apie 1 tūkst. Lietuvos piliečių ir lietuvių kilmės asmenų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Algis

Algis portretas
Lietuviai is Venesuelos nuotraukoj tikrai atrodo kaip lietuviai: sviesiaplaukiai, melynakiai.

venesueliečių giminaitis

venesueliečių giminaitis portretas
Keisti tie perkeltieji, ar jie taip socializmo kūrėjų Venesueloje prigasdinti, kad čia juos kažkas užverbuos, pasinaudos jais, kad net turintys artimų giminių Lietuvoje, bijo su jais bendrauti, nenori susitikti, nors tikrai gautų ir paramą ir pagalbą.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių