- Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Beveik pusė iš 73 į Lietuvą perkeltų Venesuelos lietuvių rado darbą, savarankiškai nuomojasi būstus, didžioji dalis jų apsigyveno Kaune.
Kaip pirmadienį informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, iš politinės ir ekonominės krizės krečiamos Venesuelos į Lietuvą persikėlę lietuvių kilmės asmenys sėkmingai integruojasi, o vertinant tik darbingo amžiaus asmenis, darbą pavyko rasti daugiau nei pusei.
Persikėlusių šeimų vaikai lanko ugdymo įstaigas. Tiek vaikai, tiek nemokantys lietuviškai suaugusieji mokosi lietuvių kalbos.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė pripažįsta, kad dėl kultūrinių skirtumų ir kalbos barjero lietuvių kilmės asmenims sudėtinga įsikurti, rasti darbą, susitvarkyti dokumentus.
„Venesuelos lietuviai ir jų šeimų nariai stengiasi įveikti visas kliūtis, integruotis, optimistiškai žvelgia į ateitį. Pabėgėlių priėmimo centro darbuotojai jiems suteikia profesionalią pagalbą, taip pat padeda ir Raudonojo Kryžiaus darbuotojai“, – sako J. Jakštienė.
Venesuelos lietuviai ir jų šeimų nariai stengiasi įveikti visas kliūtis, integruotis, optimistiškai žvelgia į ateitį.
SADM duomenimis, iš 74 perkeltų žmonių 34 asmenys nuomojasi butus didžiuosiuose miestuose (Kaune – 20, Klaipėdoje – trys, Vilniuje – 11), 39 žmonės gyvena Pabėgėlių priėmimo centro suteiktose patalpose Kauno mieste.
Tarp perkeltųjų iš Venesuelos yra septyni nepilnamečiai. Iš jų penki moksleiviai lanko Kauno gimnaziją, du mažamečiai vaikai netrukus pradės lankyti vaikų darželį.
32 asmenys jau yra radę darbą. Jie dirba vadybininkais, pagalbiniais darbuotojais virtuvėje, medienos ceche, elektrikais, mašinų operatoriais, taip pat statybose.
Pabėgėlių priėmimo centro darbuotoja Lolita Dumbravienė pabrėžia, kad didžioji dalis darbingo amžiaus asmenų iš Venesuelos turi aukštąjį išsilavinimą, tačiau dėl kalbos barjero ir nesibaigusių kvalifikacijos patvirtinimo procedūrų jiems kol kas sudėtinga susirasti išsilavinimą atitinkantį darbą.
„Tačiau venesueliečiai nenusimena, labai pozityviai žvelgia į gyvenimą, yra energingi ir pasiryžę įveikti sunkumus. Jie yra labai dėkingi Lietuvai už pagalbą“, – sako L. Dumbravienė.
Ministerijos cituojami lietuvių kilmės venesueliečiai sako esą dėkingi Lietuvai už tai, jog buvo šiltai priimti ir už galimybę gyventi oriai.
„Man buvimas Lietuvoje yra tarsi svajonė. Tai yra galimybė valgyti, rengtis, mokytis, dirbti ir galiausiai gyventi oriai. Žinome, kad ne viskas bus lengva ir patogu, tačiau taip pat žinome, kad tai yra šalis, kupina galimybių tokiems, kaip mes, kurie nori dirbti ir gyventi naują bei geresnį gyvenimą“, – sako Evelyn Rojas Surosas (Evelin Rochas Surosas).
Kelerius metus besitęsianti sunki politinė, ekonominė, institucinė, socialinė ir daugialypė humanitarinė krizė Venesueloje dar labiau paaštrėjo per COVID-19 pandemiją. Krizės apimtos Venesuelos lietuvių perkėlimo programa vykdoma pagal 2019 metais priimtą įstatymą, leidžiantį kompensuoti persikraustymo išlaidas ir suteikti kitokią valstybės paramą krizių kamuojamose šalyse gyvenantiems lietuviams.
Lietuvių bendruomenė Venesueloje vienija apie 400 lietuvių kilmės asmenų. Manoma, kad Venesueloje gyvena apie 1 tūkst. Lietuvos piliečių ir lietuvių kilmės asmenų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įspūdingas reginys: danguje pasirodė magiška Šiaurės pašvaistė1
Lietuviai vėlų penktadienio vakarą socialiniuose tinkluose dalijasi įspūdingo reginio vaizdais – dangaus skliautą nušvietė Šiaurės pašvaistė. ...
-
Per pratybas „Perkūno griausmas“ išryškėjo keistini teisės aktai, sako V. Rupšys3
Penktadienį pasibaigus didelio masto nacionalinėms karinėms pratyboms „Perkūno griausmas“, Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys teigia, kad jos atskleidė keistinus teisės aktus, kitus tobulintinus elementus sprendimus priimant...
-
L. Kasčiūnas: gerinant karinį mobilumą, reikia kalbėti apie Lazdijų kelio modernizaciją1
Lietuvoje vykstant sąjungininkų divizijų perdislokavimo pratyboms „Didžioji kvadriga 2024“ („Grand Quadriga 2024“), krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad tarptautiniai susisiekimo projektai padeda didinti k...
-
G. Landsbergis britų televizijai: V. Putinas blefuoja apie branduolinio ginklo panaudojimą
„Raudonas linijas reikia brėžti ne Vakarams, bet Vladimirui Putinui“, – sako Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis per BBC pokalbių laidą „Hard Talk“. ...
-
G. Nausėda paskyrė keturis LRT tarybos narius9
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį paskyrė keturis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos narius, du iš jų tęs darbą antrą šešerių metų kadenciją. ...
-
Atlikus vidinį Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus auditą, STT pradėjo ikiteisminį tyrimą
Kilus įtarimams dėl galimų pažeidimų Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus (VASA) vykdomoje veikloje, bendrovė atliko vidaus auditą, po kurio kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT). STT patvirtina, kad atsižvelgus į pateiktą informa...
-
Darbą pradeda Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius M. Kairys7
Teisingumo ministerijoje Vilniuje penktadienį prisiekė naujasis Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius Mindaugas Kairys, šiose pareigose pakeitęs kadenciją baigusį Virginijų Kulikauską. ...
-
Lietuvoje pirmą kartą posėdžiavo Rusijos agresijai skirto tribunolo darbo grupė4
Lietuvoje penktadienį pirmą kartą posėdžiavo Specialaus Tribunolo dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą steigimui skirta darbo grupė. ...
-
V. Rupšys: Vokietija dislokuos brigadą Lietuvoje, kai tik būsime pasirengę7
Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai raginant greičiau dislokuoti Vokietijos brigadą Lietuvoje, kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad tai įvyks „kai tik mes būsime pasirengę“. ...
-
Klaipėdos savivaldybė kreipėsi į teisėsaugą dėl kelių kultūros projektų finansavimo16
Dar nepabaigus audito, kuriame aiškinamasi, kaip meno kūrėjai panaudojo pernai Klaipėdos savivaldybės skirtus pinigus Kultūros ir meno sričių programų projektams, kreiptasi į prokuratūrą. Įtarimų sukėlė dviejų asociacijų ataskaitos. ...