Įstaigos duomenimis, šeštąjį šių metų mėnesį į Lietuvą atvyko 4206 žmonės, iš jų – 2401 Lietuvos pilietis. Gegužę atvykusiųjų buvo 3069, balandį – 3310.

Iš Lietuvos išvykusių praėjusį mėnesį buvo 2053, iš jų – 1136 šalies piliečiai. Gegužę išvykusiųjų buvo 1708, balandį – 1741.

Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Tomas Šiaudvytis BNS sakė, kad birželio mėnesį Lietuvos piliečių migracijos srautai bandė normalizuotis, tačiau jie dar atrodo „gerokai kitaip nei priešpandeminiu laikotarpiu“.

„Kovo–gegužės mėnesiais grįžtančių Lietuvos piliečių skaičius buvo smarkiai sumažėjęs, tačiau birželio mėnesį, panaikinus dalį kelionių apribojimų, jis vėl išaugo“, – teigė ekonomistas.

Emigruojančių Lietuvos piliečių skaičius taip pat šiek tiek išaugo, bet iki priešpandeminio lygio dar labai toli.

„Emigruojančių Lietuvos piliečių skaičius taip pat šiek tiek išaugo, bet iki priešpandeminio lygio dar labai toli. Paprastai per mėnesį išvykdavo apie 2 tūkst. lietuvių, o birželį išvykusiųjų buvo tik šiek tiek daugiau nei tūkstantis. Šiuo metu emigruoti ryžtasi mažai gyventojų, nes nežinomybė, ar pavyks užsienio šalyje rasti darbą, yra labai didelė“, – kalbėjo jis.

Anot T. Šiaudvyčio, situacija, kai gyventojai negali lengvai emigruoti, prisideda prie spartesnio nedarbo lygio kilimo.

„Pavyzdžiui, per 2008–2010 metų krizę nedarbo lygio kilimą slopino tai, kad netekę darbo žmonės tiesiog emigravo, dabar tai padaryti sunkiau“, – kalbėjo jis.

Pasak ekonomisto, užsienio piliečių migracija pandemijos mėnesiais labai smarkiai nepasikeitė.

Atvykstančiųjų skaičius išvykstančiųjų viršija jau daugiau nei metus. Pastarąjį kartą neigiamas migracijos rodiklis fiksuotas 2019-ųjų sausį, kai į šalį atvyko 68 žmonėmis mažiau nei išvyko.

Statistikos departamento skaičiavimu, pernai į Lietuvą atvyko maždaug 10,8 tūkst. daugiau žmonių nei išvyko: imigravo 40,1 tūkst., o emigravo – 29,3 tūkst. asmenų.