Išlakstė langai 

Šią savaitę Lietuvoje dėl, kaip įtariama, užsidegusių paspirtukų kilo du dideli gaisrai.

Vakar Vilniuje, Trimitų gatvėje, dėl, pirminiais duomenimis, užsidegusio elektrinio paspirtuko kilus gaisrui sužeistas vienas žmogus, o iš viso nuostolių pridaryta apie 20-čiai butų.  

Pirmadienio rytą Kaune, daugiabučio V. Krėvės prospekte, gyventojus išgąsdino sprogimas – išdužo buto langai, šukės pažiro ant šaligatvio. Buto, kuriame nugriaudėjo sprogimas, gyventojai išbėgę į balkoną šaukėsi pagalbos.

Laimei, incidentas nepareikalavo aukų. Policijos pareigūnai netrukus pranešė, kad bute sprogo krauto elektrinio paspirtuko baterija. Tai šokiravo visuomenę.

Redakcijos duomenimis, sprogo Lietuvoje populiarios markės paspirtukas, tiesa, jo garantinis terminas, atrodo, buvo pasibaigęs.

Kas galėjo sukelti sprogimą, kuris suniokojo butą ir kėlė rimtą grėsmę ne tik žmonių sveikatai, bet ir gyvybei, nekalbant apie psichikoje liekančius pėdsakus?

Priešas – vanduo

Situaciją paprašėme pakomentuoti „Beaster“ paspirtukais prekiaujančios bendrovės atstovų.

Pasak vadybininko Mindaugo, didžiausių bėdų gali pridaryti netinkama elektrinio paspirtuko priežiūra ir naudojimas.

„Iš praktikos žinau, kad žmonės sušlapina įrenginį įvažiavę į balą ar kur nors prie ežero, nors dažnai apie tai neprisipažįsta. O kur vanduo ir elektra, visko gali atsitikti. Esu girdėjęs ir matęs atvejų, kai žmonės paspirtuką palieka tiesiog lietuje. Paspirtukas nėra idealiai hermetinė priemonė, su kuria galėtum ramiai po vandenį važinėti. Tokių dalykų ignoravimas ar nesupratimas ir yra viena priežasčių, galinčių sukelti nemalonumus“, – tvirtino prekiautojas.

Jo teigimu, baterijos avariją gali sukelti ir elektros tinklo įtampos svyravimai.

„Paspirtukai čia nėra kažkuo išskirtiniai. Visi girdėjome, kad ir elektromobiliai užsiliepsnoja. Nemalonumų gali būti ir mechaniškai pažeidus paspirtuko bateriją. Vieni juk važinėja tvarkingai, kiti – šokinėja nuo bortų, laiptų, tranko. Norint išvengti nemalonumų, tiesiog reikia atidžiai perskaityti instrukciją ir ja vadovautis. Atkreipčiau dėmesį, kad labai svarbu naudoti originalius baterijos įkroviklius, nes būna, kad žmonės nusiperka turguje ir galvoja, kad viskas bus gerai. Bet taip galima įsigyti tik bėdą, nes gali neatitikti įtampos, voltažai, amperai. Čia tas pats, kas pripilti į dyzelinį automobilį benzino arba atvirkščiai“, – tvirtino paspirtukais prekiaujančios bendrovės atstovas.

Pasiteiravus, ar prekiautojai paspirtukais neturėtų papildomai informuoti pirkėją, kad jis įsigyja daiktą, kurį blogai prižiūrint gali atsirasti didelių bėdų, specialistas sakė, kad daug kas priklauso nuo pirkėjo sąmoningumo.

„Ar reikia perspėti mėsos malimo įrenginį perkantį žmogų, kad negalima į jį kišti pirštų? Net ir perspėjus, vis tiek tokių, tikėtina, atsirastų“, – svarstė specialistas.

Padariniai: sprogus paspirtukui V. Krėvės prospekte, kilo gaisras bute, pažiro išdužę balkono stiklai. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Užsidegė dažniau

Remiantis ugniagesių pateikiama statistika, per nepilnus devynis mėnesius šiemet elektriniai paspirtukai užsidegė daugiau kartų nei per ištisus metus pernai. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet Lietuvoje elektriniai paspirtukai degė dvylika kartų. Pernai tokių iškvietimų buvo dešimt. Ugniagesiai šešis kartus gesino užsidegusias paspirtukų baterijas, elektrinio dviračio bateriją – vieną kartą, drono bateriją – vieną kartą.

Gaisrus sukeliantys elektriniai paspirtukai ir elektromobiliai verčia savininkus nerimauti ir svarstyti, ar tokį gaisrą gesinti paprasta. Kaip tai daryti? Kokie pavojai tyko gesinant elektra varomas priemones? Į šiuos klausimus atsakantys ugniagesiai turi vertingų patarimų.

Specialistai pabrėžia, kad elektromobiliai ir elektriniai paspirtukai yra tokie pat elektros prietaisai, kaip naudojami buityje, tik su didele ir pavojinga baterija.

Dažniausiai gaisrai kyla įkraunant transporto priemones, rečiau – dėl fizinio jų pažeidimo (avarijos metu, kliudžius kitą objektą ir panašiai).

Baterijos avariją gali sukelti ir elektros tinklo įtampos svyravimai.

Gesintuvų nepakako

Viena tokių nelaimių Klaipėdos rajone, Kalotėje, įvyko rugsėjo pradžioje vienos įmonės teritorijoje. Vakare elektromobiliu važiavęs žmogus pažeidė mašinos dugną, pasipylė žiežirbos ir netrukus įsiplieskė ugnis. Žmogus stvėrė miltelinį gesintuvą, tuoj prie jo prišoko bendradarbiai ir bandė padėti numalšinti liepsną tokiais pat gesintuvais.

Vyrai sunaudojo 11 gesintuvų, bet patys gaisro neįveikė. Teko kviesti ugniagesius. Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos darbuotojai atjungė degusio automobilio akumuliatorius.

Gaisro metu išdegė automobilio dugnas ir kėbulo šonas, baterija. Mašinos aušinimui ugniagesiai naudojo vandens užsklandą.

Skaičius: Kauno daugiabutyje krauto paspirtuko sukeltą gaisrą gesino penkios ugniagesių gelbėtojų autocisternos. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Reikia daug vandens

Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistai teigia, kad elektromobilių gaisrai ypatingi tuo, kad baterijos viduje susidaro dujos, kurios veržiasi į išorę ir dega.

Pavojinga reakcija vyksta baterijų viduje, o norint užgesinti tokį gaisrą, reikia išardyti arba ataušinti bateriją, kuri dažniausiai yra sumontuota elektromobilio apačioje arba bagažinėje.

Tai padaryti įmanoma tik turint atitinkamą įrangą. O baterijos aušinimui yra reikalingas labai didelis kiekis vandens, kai kur su tokio tipo gaisrais kovojama net nardinant elektromobilį į vandenį, bet taip elgiamasi ne Lietuvoje.

„Kiekvienas elektromobilio savininkas turėtų žinoti, kur elektromobilyje yra sumontuotas avarinis aukštos įtampos kirtiklis, kaip juo naudotis ir, kilus bent menkiausiam įtarimui apie gedimą, atjungti baterijos tiekiamą elektros energiją. Kilus bent menkiausiam įtarimui apie galimus elektromobilio gedimus, kurie gali sukelti gaisrą, negalima jo palikti garaže, arti pastatų ar kitų automobilių“, – paaiškino Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Maslauskienė.

Garsas – lyg sprogimas

Kur kas dažniau nelaimės įvyksta kraunant elektrinių paspirtukų akumuliatorius.

Specialistai teigia, kad tinkamai naudojamos ličio jonų baterijos yra saugios, tačiau gaisro pavojų kelia šių baterijų mechaniniai pažeidimai, netinkamas įkrovimo režimas, per daug intensyvus naudojimas.

„Pavojinga reakcija vyksta baterijų viduje, o norint užgesinti tokį gaisrą, reikia išardyti arba ataušinti bateriją, kuri dažniausiai yra sumontuota elektromobilio apačioje arba bagažinėje. Vos užsidegusios baterijos dega labai intensyviai ir jas ypač sudėtinga užgesinti, nes dažniausiai būna integruotos prietaiso viduje ir apsaugotos nuo išorės poveikio. Tai trukdo efektyviai tiekti gesinimo medžiagas į degančios baterijos vidų“, – pasakojo A. Maslauskienė.

Kad baterija gali užsidegti, galima nuspėti, jei ji yra išsipūtusi, matyti mechaniniai pažeidimai (pažeistas korpusas, deformacijos, įtrūkimai). Ypač verta atkreipti dėmesį, jei įkraunant baterija labai kaista.

Korekcijos – pavojingos

Elektrinių paspirtukų, riedžių ar dviračių savininkams specialistai pataria juos naudoti taip, kad baterijos nepatirtų smūgių ar nebūtų kitaip mechaniškai pažeistos.

Jokiu būdu negalima pašalinti gamyklinių greičio ar galios apribojimų.

Įkraunant elektrinius prietaisus būtina pasirūpinti, kad arti nebūtų degių daiktų ir medžiagų. Įkraunamų paspirtukų ar dviračių nederėtų statyti prie išėjimo ir patalpų durų, kad netikėtai kilęs gaisras neužblokuotų evakuacijos kelio.

Patariama namuose turėti nedegų audeklą ir bent keturių kilogramų ugnies gesintuvą, tinkamą elektros prietaisams gesinti.

Jeigu paspirtukas užsidegė patalpoje, pirmiausia jį reikia išjungti iš elektros tinklo ir kviesti ugniagesius gelbėtojus.

Jei tai atsitiko važiuojant, būtina sustoti ir kviesti ugniagesius. Svarbu nenumesti paspirtuko šalia degių medžiagų ar pastato sienos.

Turėtų nuolat tikrinti

A. Maslauskienė pabrėžė, kad įkrovimo metu paspirtukas neturėtų būti uždaroje ar karštoje aplinkoje. Vėdinama patalpa padeda sumažinti perkaitimo riziką.

Paspirtuko įrovimui derėtų pasirinkti vietą, kurioje nėra degių medžiagų, tokių kaip užuolaidos, popierius ar medinės grindys.

Nors dauguma paspirtukų turi įmontuotą įkrovimo sustabdymo mechanizmą, rekomenduojama stebėti, kad paspirtukas nebūtų paliktas krautis per ilgai, ypač naktį.

Savininkai turėtų nuolat tikrinti akumuliatoriaus būklę. Pastebėjus bet kokių deformacijų, sklindančių cheminių medžiagų arba pernelyg įkaitusį akumuliatorių, paspirtuku naudotis nederėtų, reikėtų kreiptis į specialistą.

Kraunant paspirtuką reikia vengti labai žemos (neigiamos) arba labai aukštos (daugiau kaip 40 laipsnių) aplinkos temperatūros.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Gesinimas – ypatingas

Gesinant elektrinius paspirtukus standartinės gaisro gesinimo priemonės (gesintuvai) gali būti neefektyvios.

Užsidegus ličio baterijoms, gaisro židinį geriausia gesinti vandeniu, nes jas reikia vėsinti.

Ličio baterijos gaisro pradžia yra specifinė. Pirmiausia iš baterijos skverbiasi daug baltų dūmų, po kurio laiko plyksteli liepsna.

Labai svarbu naudoti originalius baterijos įkroviklius, nes būna, kad žmonės nusiperka turguje ir galvoja, kad viskas bus gerai.

Baterijos degimo trukmė priklauso nuo jos dydžio ir gesinimo aktyvumo. Ką tokiu atveju daryti, ypač jei paspirtukas užsidegė patalpoje?

„Jei tik įmanoma, reikia išjungti jį iš elektros tinklo, tada kviesti ugniagesius gelbėtojus. Jeigu prieiti prie elektros tinklo nėra galimybių, pirmiausia reikia kviesti ugniagesius gelbėtojus. Degimo metu išsiskiria pavojingi degimo produktai, jie gali sukelti pavojų žmogaus gyvybei ir sveikatai, – dalijosi patarimais A. Maslauskienė. – Jei įmanoma, degantį paspirtuką reikia patraukti kuo toliau nuo degių medžiagų, taip stabdant gaisro plitimą. Jeigu nėra pavojaus nudegti ar gauti elektros smūgį, galima pradėti gesinti pačiam. Čia galėtų padėti bet koks gesintuvas: jis galbūt neužgesins pačios baterijos, bet apgesins kitas degias medžiagas. Tokio gaisro gesinimui reikia daug vandens. Ličio baterijos turi pakartotino užsidegimo tikimybę, tai reiškia, kad per tam tikrą laiką (iki 12 val.) paspirtukas gali vėl užsidegti.“

Draudikai: būkite atsargūs

– Jei atsitinka būtent toks įvykis (sprogo paspirtuko baterija, suniokojo butą ir t. t.), kaip, atsižvelgdami į ką, draudikai nustato kaltininką, priežasties latininką? – „Kauno diena“ paklausė Lietuvos draudikų asociacijos direktoriaus Andriaus Romanovskio.

– Pastebėtina, kad paprastai būsto/turto draudime yra draudžiama nuo pagrindinių rizikų (ugnies, gamtos stichijų, vandens, vagystės ir kt.). Šiuo atveju žalą padaro nuo sprogimo kilęs gaisras, todėl, jeigu asmuo yra apsidraudęs minėtu draudimu, jis įsigalioja dėl ugnies padarytos žalos. Jeigu pats paspirtukas nėra draustas, įtraukiant jį į namų turto draudimą, tai nuostoliai už jį paprastai nebūna kompensuojami.

Svarbu pažymėti, kad sprogus paspirtuko baterijai ir įvykus draudimo sąlygose numatytam draudžiamajam įvykiui, draudimo bendrovė kompensuoja žalą net ir tada, jei kaltininkas nėra iškart nustatytas. Įprastai gaisro tyrimo metu jo priežastis vertina tos srities specialistai – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyba. Vis tik, jei būtų įrodyta, jog paspirtuko savininkas pažeidė gamintojo instrukcijas, pavyzdžiui, netinkamai naudojo ar prižiūrėjo bateriją, draudimo išmoka galėtų būti sumažinta. Tais atvejais, kai kyla abejonių dėl gamintojo atsakomybės, draudimo bendrovė gali kreiptis į nepriklausomus ekspertus ar teismo ekspertus, kad būtų nustatyta priežastis ir kaltininkas.

– Ar yra tekę susidurti su panašiu ar iš dalies panašiu atveju ir kaip viskas klostėsi – kaip buvo nustatytas fizinis ar juridinis asmuo, kuriam tenka atsakomybė, kaip nustatyta draudiminio atvejo priežastis, kaip buvo padengta žala ir pan.?

– Draudimo bendrovių duomenimis, panašūs atvejai nutinka bent kelis kartus per metus. Įvykus incidentui, kurį sukėlė paspirtuko baterijos sprogimas, yra vykdomi standartiniai veiksmai kaltininko ir žalos įvertinimui: vadovaujamasi kliento, liudininkų bei trečiųjų šalių, įskaitant Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos, policijos ar namą prižiūrinčios įmonės, pateikta informacija, atliekama įvykio vietos, nukentėjusių daiktų ar objektų bei galimų gaisro sukėlėjų apžiūra ir defektacija, remiamasi gaisrinės ekspertizės ir gamintojo pateiktomis išvadomis, taip pat atsižvelgiama į transporto priemonės naudojimo instrukcijas ir kitus duomenis.

Procesas paprastai vyksta taip: gavus pranešimą apie įvykį, draudimo bendrovė siunčia įgaliotus partnerius įvertinti nuostolių ir atlikti apžiūros. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos išvados dažniausiai patvirtina, kad gaisro priežastis buvo susijusi su paspirtuko gedimu, pavyzdžiui, baterijos sprogimu kraunant. Tokiais atvejais žala kompensuojama remiantis draudimo sąlygose nustatyta tvarka.

– Kokia yra praktika ir kuo turėtų pasirūpinti paspirtuko pirkėjai, kad nemalonūs „siurprizai“ nesukeltų jiems žalos?

– Perkant elektrinį paspirtuką, vartotojams patartina rinktis žinomų gamintojų modelius bei vadovautis gamintojo nurodytomis naudojimo instrukcijomis. Be to, būtina pasirūpinti tinkama paspirtuko priežiūra – kai kurie tiekėjai siūlo garantiją, kuri užtikrina galimybę remontuoti ar keisti dalis be papildomų išlaidų. Taip pat nerekomenduojama elektrinių paspirtukų palikti krauti per naktį ar be priežiūros. Be to, privalu įsitikinti, kad visos paspirtuko detalės, laidai ar elementai yra fiziškai nepažeisti bei patartina nenaudoti kitų gamintojų neoriginalių dalių ar priedų. Būtina naudoti originalius baterijų kroviklius, kurie skirti konkrečiam paspirtuko modeliui. Pastebėtina ir tai, kad įsigyjant naudotą daiktą iš privačių asmenų, rizika gali būti didesnė, nes ne visuomet žinoma jo istorija, eksploatavimo sąlygos.

– Kokių papildomų visuomenei aktualių pastebėjimų, informacijos, komentarų turėtumėte?

– Svarbu suprasti, kad apsisaugoti nuo tokių incidentų galima, tik užtikrinant tvarkingą ir saugų naudojimąsi transporto priemone. Paspirtukų savininkams patariame griežtai paisyti gamintojų nurodytų naudojimosi, įkrovimo ir kitų eksploatacijos taisyklių.

Pastebėtina, jog nuolat susiduriama su žalomis, kurios nutinka ne tik dėl paspirtukų gaisrų, tačiau ir vagysčių, gedimų, avarijų ir kt. Todėl itin svarbu rūpestingai prižiūrėti savo turtą ir imtis visų prevencinių saugumo priemonių, viena kurių yra būsto bei jame esančio turto draudimas.

Be to, verta apsidrausti ir civilinės atsakomybės draudimu, kuris praverčia tais atvejais, kuomet dėl paspirtuko naudojimo yra sugadinamas svetimas turtas arba žala tretiesiems asmenims ar jų turtui padaroma dėl kitų priežasčių.

Netinkamai naudojamos, gali sukelti gaisrą

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) atstovė Dalia Malinauskienė redakciją informavo, kad Tarnyba skundų dėl elektrinių paspirtukų kokybės sulaukia, tačiau jų nėra daug.

„Tai nėra dažna prekė, dėl kurios vartotojai skundžiasi. Gauti ginčai susiję su tuo, kad baterija greitai išsikrauna, lūžta atskiros paspirtukų dalys, jie ilgai remontuojami, kai atiduodami garantiniam remontui, ir pan. O ginčų, kai prekės dėl saugos, kokybės reikalavimų neatitikimo padaro žalą turtui, sveikatai ir pan., būna itin mažai. Šiais metais tokių ginčų nenagrinėjome.

Panaši situacija ir dėl elektros baterijų kokybės“, – rašoma redakcijai pateiktame VVTAT paaiškinime.

Tarnyba pranešė, kad kai 2023 m. VVTAT kartu su Lietuvos transporto saugos administracija vykdė elektrinių paspirtukų tikrinimo programą, dažniausi fiksuoti saugos ir kokybės reikalavimų neatitikimai buvo susiję su tuo, kad kai kuriose patikrintų paspirtukų instrukcijose nebuvo užrašo „Originali instrukcija“, o šių paspirtukų atitikties deklaracijos nebuvo išverstos į lietuvių kalbą, instrukcijose nebuvo nurodomi įspėjimai apie elektrinio paspirtuko akumuliatorių priežiūrą, valdymą ir įkrovimą.

„Dažniausiai naudojamos ličio jonų įkraunamos baterijos išsiskiria efektyvumu, tačiau netinkamai naudojamos gali sukelti gaisrą. Vartotojams, planuojantiems įsigyti ličio jonų bateriją, patartina: a) rinktis tik gerai žinomus ir patikimus prekių ženklus ir pardavėjus; b) nepirkti naudotų baterijų; c) vengti internetinių parduotuvių, registruotų ne ES“, – pataria VVTAT atstovai.