Su tokiu prašymu LPKTS valdyba kreipėsi į Seimo pirmininką Saulių Skvernelį.

Laiške raginama tęsti desovietizacijos procesą valstybine apimtimi, „neužleidžiant jo fragmentiškai savivaldybėms, kurios dažnai neturi nei ekspertinių pajėgumų, nei politinės valios“.

Šeštadienį priimtame kreipimesi į parlamento vadovą primenama, kad tūkstančiai Lietuvos piliečių buvo ištremti, įkalinti sovietų valdžios, tūkstančiai tremtį ir represijas išgyvenusiųjų grįžo į Lietuvą, kurioje „rado okupantų pastatytus paminklus ir atminimo lentas kolaborantams, gatves pavadintas vardais tų, kurie atsisakė ginti Laisvę, tiesą ir garbę“.

„Ir tokių ženklų apstu iki šiol. Tai žymi ne atminimą, o užmarštį. Ne istorinį teisingumą, o dvigubus standartus. Tai mus žeidžia ir turėtų žeisti kiekvieną Laisvos Lietuvos pilietį, taip pat ir Jus, pone Seimo pirmininke“, – teigiama laiške.

Pasak LPKTS valdybos, jai nerimą kelia Desovietizacijos komisijos atsistatydinimas ir Seime registruotas siūlymas panaikinti šią komisiją, o sprendimus dėl gatvių, aikščių pervadinimo, sovietinių paminklų ar atminimo lentų nukėlimo perduoti savivaldybėms.

Tokias įstatymo pataisas birželio viduryje registravo valdantieji socialdemokratai.

Anot buvusių tremtinių, minėtos komisijos veikla pirmą kartą „per tris nepriklausomybės dešimtmečius pagaliau leido valstybei kalbėti aiškiai, ieškoti atsakymų, nebijoti“.

„Pone Seimo pirmininke, prašome Jūsų neužversti šios atminties knygos puslapio. Prašome nepasiduoti tiems, kurie dėl patogumo ar populizmo šiandien siūlo pamiršti vakar. (...) Nesuprantame kodėl pokalbis apie skaudžią istoriją yra visuomenės kiršinimas. Mes tikime, kad Lietuva gali ir turi būti valstybė, kuri atpažįsta tiesą, vadina ją tikru vardu ir nebijo nepatogios istorijos“, – rašoma laiške.

Jame raginama išlaikyti tarpinstitucinę ekspertų komisiją, kuri užtikrintų vertinimų nuoseklumą, teisinį pagrįstumą ir istorinį tikslumą visos valstybės mastu.

Taip pat siūloma skatinti viešą švietimą ir nuoseklią istorinės atminties politiką, „kurioje represijų aukos nebūtų pamirštos, o kolaborantai – nereabilituojami simboline ar institucinė forma“.

BNS rašė, kad šią savaitę Desovietizacijos komisija atsistatydino dėl politikų kritikos politikavimu ir visuomenės skaldymu. Socialdemokratų registruotas įstatymo pataisas komisijos nariai priėmė kaip jiems pareikštą nepasitikėjimą.

Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje įsigaliojo 2023 metų gegužę. Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.

Kaip ekspertinė institucija buvo įkurta Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinė komisija. Jos narius paskyrė Seimas.

Pagal dabar galiojančią tvarką, iš pradžių klausimą, ar konkretus objektas pažeidžia įstatymą, nagrinėja iš ekspertų sudaryta vadinamoji Desovietizacijos komisija, o galutinį sprendimą priima LGGRTC generalinis direktorius.

Viešojo objekto valdytojas, gavęs generalinio direktoriaus sprendimą, ne vėliau kaip per tris mėnesius privalo organizuoti viešojo objekto pašalinimą arba pakeitimą.

Kai kurie sprendimai visuomenės įvertinti prieštaringai. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba du kartus atmetė siūlymus panaikinti Salomėjos Nėries ir Liudo Giros gatvių pavadinimus. Radviliškio rajono savivaldybė atsisakė pašalinti Salomėjos Nėries ir Romano Žabenkos gatvių pavadinimus Baisogaloje. Vilniuje rengiamos protesto akcijos dėl S. Nėries paminklo iškėlimo.