„Aš pats esu tame tariamame kalėjime buvęs ir ne kartą, aš ten nemačiau jokių krauju apšlakstytų sienų ar dar kažko. Man ten įtarimų nekilo. Bet kaip ten bebūtų, gal kam nors naudinga tuos burbulus pūsti... yra kaip yra. Turi prokuratūra padaryti savo galutines išvadas“, – interviu BNS sakė D. Jauniškis.

Žvalgybos vadas susilaiko nuo komentarų apie galimą Rusijos kišimąsi į artėjančius Lietuvos prezidento rinkimus, nes „kiekvienas žodis gali pakenkti tyrimams“.

D. Jauniškis perspėjo, kad šiuo metu Seimo komitetuose svarstomas siūlymas paviešinti prisipažinusius KGB bendradarbius galėtų sukelti rizikų nacionaliniam saugumui ir būtų naudingas Maskvai.

Pasak VSD vadovo, didėjanti imigracija į Lietuvą kelia papildomų rizikų dėl terorizmo, korupcijos ar Rusijos užverbuotų žmonių infiltravimo, tačiau situacija yra kontroliuojama.

D. Jauniškis taip pat sakė jaučiantis nerimą, kad tikrinant strategines įmones kitos institucijos kratosi savo atsakomybės.

– Šiemet delfi.lt apklausoje buvote išrinktas įtakingiausiu valstybės tarnautoju. Gerai ar blogai, kad žvalgybos vadovas laikomas įtakingiausiu?

– Kaip pažiūrėsi... aš nemanau, kad čia geras dalykas. Pats į šį reikalą žiūriu lengvai, visiškai nesureikšminu. Ko gero, tai įvertinimas, kad žvalgyba dirba. Ar žmonės, kurie rinko įtakingiausius, balsavo iš baimės dėl to, kokią įtaką turi VSD valstybėje? Labai abejoju. Manau, tai atspindi viso departamento darbą nuo mano atėjimo bendrauti su išore – kalbu apie bendradarbiavimą su kitomis institucijomis, visuomene, žurnalistais, aktyviau kalbamasi su Seimu ir Vyriausybe.

– Didesnis atsivėrimas yra vienas iš jūsų tikslų?

– Be abejo. Mes negalime užsidaryti tarp keturių sienų ir vaizduoti super slaptus herojus. Tai tik kenktų mūsų įvaizdžiui. Matome tendencijas – viešai kalba JAV Centrinės žvalgybos agentūros, Britanijos Mi-5 vadai. Visi supranta, kad šiuolaikinėje informacinėje bendruomenėje tai neišvengiama. Kitaip savo galvose susikursime demonų ir jų bijosime. Žmonės labiausiai bijo to, ko nežino.

Aš pats esu tame tariamame kalėjime buvęs ir ne kartą, aš ten nemačiau jokių krauju apšlakstytų sienų ar dar kažko. Man ten įtarimų nekilo.

– VSD viešoje erdvėje dažnai buvo minimas dėl politikams pateiktos informacijos apie verslo koncerną „MG Baltic“. Šiuo metu skundus dėl šios medžiagos nagrinėja keli teismai, Seimo kontrolierius, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Ar, žvelgdamas atgal, darytumėte ką nors kitaip?

– Pagal įstatymus žvalgybos tarnybos privalo pateikti Seimo sudarytai laikinajai komisijai visus duomenis, kuriuos yra surinkusios. Mums buvo didelis prašymas ir spaudimas išslaptinti tą medžiagą, mes ją išslaptinome, bet ne mes ją išviešinome. Ar daryčiau kitaip? Nemanau, kad daryčiau kitaip. Išslaptinus atsivėrė tam tikri dalykai, kuriuos visuomenė turi teisę žinoti.

– Ar pripažįstate, kad VSD medžiagoje buvo netikslumų?

– Tegul šiuos dalykus sprendžia teismai. Departamentas nesitrauks – tai yra mūsų surinkta informacija ir mes ją ginsime. Informacija surinkta teisėtais metodais. Jeigu teismas nuspręs kitaip, tada kitaip ir kalbėsime.

– Sakote – mes išslaptinome, bet ne mes išviešinome. Ar reikia kaip nors apibrėžti skirtumą tarp išslaptintos medžiagos ir viešintinos medžiagos?

– Prieš viešinant reikėtų padaryti tam tikrą analizę dėl to, kokį poveikį visuomenei ir valstybei tai turės. Viešinti ar ne yra politikų prerogatyva ir mes neturėtume tam daryti įtakos. Žvalgyba skirta tam, kad valstybė susiorientuotų, kas darosi aplink mus ir politikai priimtų teisingus sprendimus. Tas pats galioja ir kovai su vidaus priešais.

– Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) paprašė išslaptinti atsakymus į Seimo nario Mindaugo Puidoko ir grupės kitų parlamentarų klausimus. Ar išslaptinsite?

– Sprendimas yra pakeliui. Dabar peržiūrime tą informaciją, kokiame kontekste ir kokiu kiekiu galime tuos dalykus išslaptinti. Manau, kad artimiausiu metu atsakymai bus.

– Taip pat nauja Agnės Širinskienės vadovaujama komisija paprašė pateikti jai medžiagą, kurią davėte NSGK. Ar tai padarysite?

– Be abejo, toks įpareigojimas yra įstatyme. Yra du keliai – arba kreipiasi į mus, ir mes atiduodame, arba naujai sudaryta komisija gali kreiptis į NSGK, kuris atsiklausęs mūsų gali tą informaciją pateikti.

– Pavasarį viešoje ataskaitoje skelbėte, kad Rusijos žvalgyba skiria išskirtinį dėmesį Lietuvos prezidento rinkimams, kad jiems gali daryti įtaką  Rusijos programišiai, panaudodami kibernetines priemones. Ar esate fiksavę Rusijos bandymų daryti įtaką artėjantiems rinkimams?

– Aš turbūt dabar susilaikyčiau nuo komentarų. Kiekvienas žodis gali pakenkti tyrimams. Galiu pasakyti tik tiek – VSD visą laiką stebi situaciją, prižiūri, nagrinėja ir analizuoja tuos procesus. Jeigu bus kokių nors indikacijų, tai sprendimų priėmėjai ir atsakingos tarnybos bus įspėtos. Palaukime naujo grėsmių vertinimo ir VSD ataskaitos, kur tie dalykai, manau, kaip nors atsispindės.

– Dabar negalite pasakyti – yra tokių indikacijų ar ne?

– Nenorėčiau dabar komentuoti iš principo. Mes gi puikiai suprantame, kokie yra Rusijos tikslai ir kokiais metodais jie dirba. Naujausi įvykiai Solsberyje, Amsterdame ir kitur apnuogintos GRU klaidos puikiai rodo, kad Rusija veikia gana agresyviai.

– Kaip į šiuos jūsų paminėtus atvejus turi reaguoti žvalgybos tarnybos? Ar keičiasi jūsų veikla užkardant galimus Rusijos veiksmus?

– Visi šie atvejai parodo tam tikrą dalį Rusijos žvalgybos modus operandi (veikimo būdą). Mums tai labai naudinga, nagrinėjame ir darome tam tikras išvadas, nuo to priklauso mūsų taktika. Nežinau, gal tos klaidos siunčia kokią nors žinutę? Tą irgi reikia žvalgybai stebėti. Čia tik interpretacijos, kurios gali duoti peno apmąstymui, kaip saugotis valstybei.

– Ar šie įvykiai skatina skirtingų šalių žvalgybų tarnybas labiau dalytis informacija?

– Pateiktos informacijos kiekis rodo, kad žvalgybos dalijasi informacija. Mane labai džiugina, kad į šį procesą įsijungė žurnalistai. Jie suvaidino vos ne pagrindinį vaidmenį atskleidžiant tam tikrus metodus ir asmenis. Džiugina, kad sąmoninga žurnalistika dirba ranka rankon su žvalgyba siekiant tam tikrų tikslų. Tarp NATO, ES žvalgybų visada buvo ir liks bendradarbiavimas. Nematau jokių problemų apsikeičiant informacija, dirbame labai glaudžiai.

– Europos Žmogaus Teisių Teismas galutinai konstatavo, kad Lietuvoje slaptame kalėjime CŽV 2005–2006 metais laikė įtariamąjį terorizmu, dabar esantį Gvantanamo bazėje. Ar pripažįstate, kad taip ir buvo?

– Manau, kad jūs truputį provokuojate tuo klausimu, ir turbūt veltui, nes aš gyvenime niekada nepasakysiu, jūs puikiai tai suprantate.

Yra du aspektai. Buvo ar nebuvo – galime dabar daug sąmokslo teorijų kurti. Aš galiu pasakyti tik tiek, kad VSD visada bendradarbiavo ir niekada neslėpė informacijos. VSD atstovai važiavo į Strasbūro teismą ir pateikė visą įmanomą medžiagą, kokią tik galima pateikti. Be jokios abejonės, yra dalykų, kurie yra valstybės paslaptis ir, deja, ko gero, mes taip ir negalėtume dalytis, nes būtų laužomos tam tikros taisyklės, susitarimai su partneriais ar su dar kažkuo. Šito dalyko tiesiog neįmanoma padaryti. Viskas dabar yra prokuratūros rankose, jie turi visą medžiagą, jie turi padaryti tam tikras išvadas, ir tiek.

Buvo jis, nebuvo – aš pats esu tame tariamame kalėjime buvęs ir ne kartą, aš ten nemačiau jokių krauju apšlakstytų sienų ar dar kažko. Man ten įtarimų nekilo. Bet kaip ten bebūtų, gal kam nors naudinga tuos burbulus pūsti... yra kaip yra. Turi prokuratūra padaryti savo galutines išvadas.

– Sakote – galime kurti sąmokslo teorijas buvo kalėjimas ar nebuvo. Ar VSD vadovas žino tikslų atsakymą – buvo ar nebuvo ten laikomi žmonės?

– Vėlgi aš nenoriu jums dabar komentuoti, jūs mane provokuojate. Visa medžiaga, visa informacija, kurios reikia, atiduota prokuratūrai. Tegu jie ir padaro išvadas. Aš pats nebuvau tuo metu čia. Tai kaip aš jums galiu pasakyti, iš kur aš galiu būti įsitikinęs?

– Jūs nesate įsitikinęs?

– Aš nekomentuosiu.

– Dalis medžiagos yra išslaptinta, ją galima skaityti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendime. Pagal ją, oficiali versija, kad ten buvo žvalgybos paramos centras.

– Ten jis iki šiol ir yra.

– Jūs kalbate apie provokavimą, bet, matyt, yra visuomenės interesas žinoti, nes vykdant Strasbūro teismo sprendimą iš biudžeto reikės mokėti šimtatūkstantines kompensacijas. JAV Senato ataskaitoje minima, kad amerikiečiai galėjo perduoti milijonus dolerių dėkingumui parodyti. Ar turite atsakymą į šį klausimą – kur tie pinigai nusėdo?

– Tie pinigai, aš manau, nusėdo tai pačiai žvalgybinei veiklai vystyti. Kodėl mes iš karto nusprendžiame, kad tai buvo skirta kaip dėkingumo ženklas?

– Angliškai rašoma – „to show appreciation“.

– VSD yra griežta tokių pinigų apskaita ir jie panaudojami veiklai vystyti. Aš žinau ar nežinau? Be jokios abejonės, aš žinau. Yra padaryti visi vidiniai tyrimai ir pagal juos pateikta visa informacija prokuratūrai.

– Jūs tikrinote ir galite pasakyti, kad viskas tvarkingai apskaityta?

– Dabar galiu manyti ir teigti taip. Istorija gali būti ilga, bet šiuo metu esame užtikrinti, kad taip nebuvo – kad nebuvo kažkokių milijonų, kažkur nutekėjusių. Jokių tokių faktų neturiu.

– Pereikime prie kitos temos. Šiuo metu Seimo komitetuose svarstomas projektas paviešinti prisipažinusius KGB bendradarbius. Jeigu toks įstatymas būtų priimtas, kaip jis paveiktų Lietuvos nacionalinį saugumą?

– Mes sulaužytume valstybės pažadą žmonėms, kurie atėjo ir prisipažino. Antra, mes turime bėdą, kad mūsų liustracijos procesas buvo vykdomas netinkamai nuo pat pradžių. Trečia, daug bylų išvežta į Rusiją ir neaišku, kada gali būti ištrauktos diskredituoti tam tikrus žmones ar bandyti paveikti juos, kad pradėtų dirbti Rusijos pusei. Matau daug rizikų.

– Ar pastaraisiais metais esate išsiaiškinę neprisipažinusių KGB bendradarbių?

– Yra fiksuota atvejų, nenorėčiau jų komentuoti. Su tokiais žmonėmis yra atitinkamos procedūros. Įstatymiškai apsunkintos jų galimybės eiti tam tikras pareigas.

– Statistika rodo, kad užsieniečių imigracija į Lietuvą toliau nuosekliai auga. Ar tai kelia papildomų grėsmių, ar turite skirti daugiau išteklių stebėti imigrantų bendruomenę?

– VSD prisiėmė kovos su terorizmu funkciją, ir tai viena iš pagrindinių grėsmių, per kurią stebime imigraciją. Yra korupcinių rizikų, apie kurias informacija perduodama atitinkamoms tarnyboms. Be jokios abejonės, stebime situaciją ir galimą grėsmę dėl Rusijos žvalgybos tarnybų paveiktų žmonių galimos infiltracijos. Po kai kurių pakeitimų Migracijos departamente, pokalbių su institucijomis, manau, esame gana neblogoje situacijoje, ji kontroliuojama.

Lietuvos žvalgyba visada nenuilsdama dirbo valstybės labui. Būtent rimtai dalyvaujant žvalgybai atgavome Klaipėdos kraštą, žvalgė Marcelė Kubiliūtė užkirto kelią perversmui 1919 metais.

– Ar terorizmo grėsmė išlieka maža?

– Kol kas neturime jokio preteksto kelti ją į aukštesnį lygį.

– Prieš porą mėnesių kai kurie parlamentarai prakalbo, kad perdavėte Seimo NSGK informaciją dėl grėsmių, susijusių su Kinijos investicijomis. Kokios yra rizikos?

– Departamentas pateikia nemažai informacijos apie įvairias grėsmes sprendimų priėmėjams ir atsakingoms institucijoms. Bet neteisinga interpretuoti, kad vos ne kiekviena Kinijos investicija ir veiksmai jau yra grėsmė nacionaliniam saugumui. To departamentas niekada gyvenime nėra pasakęs. Be abejo, turime stebėti tarptautinę padėtį, suprasdami, kokias rizikas gali atnešti Kinijos investicijos ir su jomis ateinantys dalykai. Bet niekada nesakėme, kad Kinija yra grėsmė nacionaliniam saugumui. Ji mums niekada negrasina karinėmis priemonėmis.

– Kovo mėnesį įsigaliojo įstatymas dėl nacionaliniam saugumui svarbių įmonių tikrinimo. Kaip jis veikia?

– Jis veikia neblogai. Valstybė gauna įrankį kontroliuoti investicijas, kurios kelia abejonių. Daugiau atsakomybės tenka ant mūsų pečių. Manau, kad kitos institucijos taip pat galėtų prisiimti daugiau atsakomybės ir būti ryžtingesnės, o ne tik laukti, kol departamentas išspręs problemas. Visi turime susitelkti bendram darbui ir nepermesti kitiems naštos.

– Jaučiatės, kad kartais esate statomi pastatomi smaigalyje?

– Matau kartais tokią tendenciją ir tai truputį kelia nerimą. Jei dirbame, turėtume dirbti visi kartu.

– Šią savaitę Lietuvos žvalgybos švenčia šimtmetį. Kaip keičiasi žvalgybos vaidmuo visuomenėje?

– Spalio 27 dieną švęsime žvalgybos įkūrimo šimtmetį, bet neabejoju, kad lietuviška žvalgyba egzistuoja jau tūkstantį metų. Tai viena seniausių profesijų. Jeigu nesupranti, kas darosi už tavo sienų ir kokios įtakos yra viduje, tai esi aklas ir kurčias ir negali priimti teisingų sprendimų.

Lietuvos žvalgyba visada nenuilsdama dirbo valstybės labui. Būtent rimtai dalyvaujant žvalgybai atgavome Klaipėdos kraštą, žvalgė Marcelė Kubiliūtė užkirto kelią perversmui 1919 metais. Šiuolaikinė istorija taip pat turi daug gerų pavyzdžių, kai žvalgyba užkardė tam tikrus veiksmus ir leido priimti tinkamus sprendimus.

Sveikinu esamus ir buvusius pareigūnus, dėkoju prieš mane buvusiems vadovams, kurie sukūrė departamentą. Taip pat noriu padėkoti žurnalistų bendruomenei už paramą, o svarbiausia – mūsų lietuvių tautai, kuri supranta, paremia ir duoda daug naudos pateikdami informacijos. Mūsų atvira linija puikiai veikia, nemažai informacijos virsta rimtais tyrimais. Tai mums didelė pagalba. Svarbu, kad pilietiški žmonės neužsimerkia, nepraeina pro šalį ir supranta, kad valstybę reikia saugoti visiems. Mitas, kad VSD visus seka ir žino viską.

– Ačiū už interviu.