„Noriu pabrėžti, kad šiuo metu nėra jokio pagrindo nei panikai, nei kapituliacinėms nuotaikoms. Bet, kaip ir daugelis demokratinio pasaulio politikų ir ekspertų, vis dėlto, kviečiu blaiviai vertinti tą padėtį ir, žinoma, tikėtis geriausio, bet ruoštis blogiausiam“, – ketvirtadienį, pristatant viešą grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitą, spaudos konferencijos metu sakė D. Jauniškis.
„Manau ta lotyniška sentencija „si vis pacem, para bellum“ arba „nori taikos – ruoškis karui“ – pastaraisiais metais tapo ypatingai aktuali ir mes turėtume judėti ta pasirengimo ir atgrasymo linkme“, – ragino jis.
D. Jauniškis pažymėjo – žvalgybos vertinimu, regione tvyrančios geopolitinės įtampos išlieka, stebima jų eskalacija.
„Deja, vis tenka kartoti tuos žodžius: agresija, grėsmė, įtampa, pavojus, karas Ukrainoje, karas Vidurio Rytuose. Deja, tokia situacija dabar pasaulyje, tokia ir žvalgybos tarnybų funkcija ir dalia priminti apie tas įtampas ir pavojus“, – teigė VSD vadovas.
„Galime, žinoma, guostis, kad juodžiausia tamsa būna prieš aušrą. Visgi, norisi savęs paklausti – ar dabartinė tamsta tikrai yra juodžiausia?“ – retoriškai klausė jis.
„Atmesdami vidinius konfliktus, turėtume telktis kaip tauta, ruoštis, iš tikrųjų, blogiausiam, bet tikėtis geriausio“, – pakartojo jis.
Rusijos visuomenė abejingai stebi kovą dėl valdžios
Referuodamas į visuomenei pateiktą Lietuvai kylančių grėsmių vertinimą, D. Jauniškis pažymėjo, kad Rusijos veiksmai darysis vis agresyvesni informacinėje erdvėje. Pasak jo, to reikėtų tikėtis ypač rinkiminiu metu.
„Tikėtina, kad Rusijos vykdoma informacinės politika tik agresyvės, o artimoje perspektyvoje planuojamos informacinės atakos bus susijusios su rinkimais, regioniniais konfliktais ar Ukrainai skiriama parama“, – pridūrė VSD direktorius.
D. Jauniškis atkreipė dėmesį, kad Rusijos visuomenei yra išplautos smegenys, todėl, pasak VSD direktoriaus, ji pakankamai abejinga šalies vidaus politiniams procesams.
„Rusijos visuomenei yra tiek išplautos smegenys, kad ji lieka visiškai abejinga, stebėdama tą kovą dėl valdžios“, – sakė D. Jaunšikis.
Kviečiu blaiviai vertinti tą padėtį ir, žinoma, tikėtis geriausio, bet ruoštis blogiausiam.
VSD vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną perrinkus dar vienai kadencijai, tolimesnė karo eskalacija taps dar labiau tikėtina.
„Ir, žinoma, Putiną perrinkus prezidentu nepopuliarūs režimo sprendimai, mobilizuojantys valstybę ir visuomenę tolimesnei karo eskalacijai, deja, bet yra labiau tikėtini“, – sakė jis.
Ketvirtadienį Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas visuomenei pristatė bendrą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Tai jau vienuoliktoji viešas ir aštuntoji bendra abiejų žvalgybos tarnybų grėsmių ataskaita.
Dokumente apžvelgiami įvykiai, procesai ir tendencijos, darantys didžiausią įtaką Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo situacijai. Remiantis jais, taip pat ilgalaikėmis nacionalinį saugumą veikiančiomis tendencijomis, pateikiami svarbiausių artimoje perspektyvoje Lietuvos nacionaliniam saugumui galinčių kilti grėsmių ir rizikos veiksnių vertinimai.
Lietuvos žvalgybos institucijos kiekvienais metais parengia nacionalinio saugumo grėsmių ataskaitą. Šis neįslaptintas vertinimas teikiamas visuomenei vadovaujantis Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 8 ir 26 straipsnių nuostatomis.
Padeda apeiti sankcijas
D. Jauniškis teigia, kad šiuo metu Lietuvoje egzistuoja dešimtys įmonių, kurios savo iniciatyva padeda Rusijai apeiti sankcijas. Anot jo, informacija apie tokias bendroves yra nuolatos ir intensyviai teikiama kitoms atsakingoms institucijoms, bet šiuo metu dar sprendžiama ar šių įmonių pavadinimai turi būti atskleisti.
„Mes skaičiuojame dešimtis tokių įmonių . Konkrečių pavadinimų mes sąmoningai neįvardiname, nes reikės apsispręsti kokiu keliu mes einame, ar „name and shame“ (įvardinti ir sugėdinti – ELTA) ar kitu metodu stabdysime tą veiklą“, – tikino D. Jauniškis.
„Aš tik galiu patvirtinti, kad visa informacija, kuri surenkama yra nuolat ir visa apimtimi teikiama atsakingoms institucijoms visa turima apimtimi“, – pridūrė jis.
Pasak VSD direktoriaus, dalies tokių, savo iniciatyvą padedančių Maskvai, bendrovių savininkai yra Rusijos ar Baltarusijos piliečiai, kurie sąmoningai renkasi padėti agresorės kariniam sektoriui. Visgi, jis pamini, kad yra ir bendrovių nežinančių, kad jų komponentai yra naudojami gaminant karinę techniką Rusijoje.
„Turime faktų, kad jau seniai Lietuvoje veikiančios įmonės, kurių savininkai yra Rusijos ar Baltarusijos piliečiai, turintys laikiną leidimą gyventi, sąmoningai dalyvauja tose schemose, pilnai suvokdami ką daro ar net tiesiogiai teikdami tas technologijas ar įrangą įmonėms, susijusioms su Rusijos kariniu sektoriumi“, – aiškino jis.
„Yra įmonių, kurios to net nežinodamos dalyvauja schemose. Tai tam tikros prekės, kurios reikalingos raketų ir technikos gaminimui važiuoja per trečiąsias šalis. Ir ją įspėjus, ji ko gero veiklą nutraukia“, – paminėjo jis.
Naujausi komentarai