- Lukas Juozapaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad pradėjus veikti naujajai Lenkijos ir Lietuvos dujų jungčiai (GIPL), dujų tiekimas Lietuvoje turėtų būti stabilesnis, bus dar geriau išnaudojami Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalai. Be to, pažymi ministras, dėl terminalo apkrovos bei didėsiančios konkurencijos rinkoje, dujų kainos vartotojams turėtų būti „geresnės“.
„GIPL užtikrina tą mūsų visišką regioninę integraciją nuo Suomijos iki Lenkijos ir toliau (…) ir ta bendra rinka turės savo teigiamus efektus“, – sako ministras.
Ketvirtadienį „Žinių radijui“ D. Kreivys teigė, jog įjungus GIPL, „tampame Europos Sąjungos dujų tinklo dalimi“. Pasak ministro, Lietuva ir Baltijos šalys tampa saugesnės nuo galimų Rusijos manipuliacijų, pavyzdžiui, veiksmų dujų sistemai išbalansuoti.
„Turėdami šitą dujotiekį, pirmiausia užsitikriname savo dujų srities stabilumą. Uždarius rusišką importą pradžioje rusai ėmė sukinėti, tiesiog susibalansuoti sistemą, o ją susibalansuoti nėra lengva. Dujotiekis su Lenkija būtent leidžia susibalansuoti mūsų sistemas“, – kalbėjo D. Kreivys.
Turėdami šitą dujotiekį, pirmiausia užsitikriname savo dujų srities stabilumą. Uždarius rusišką importą pradžioje rusai ėmė sukinėti, tiesiog susibalansuoti sistemą, o ją susibalansuoti nėra lengva.
Kartu ministras pabrėžė, kad naujajai jungčiai pradėjus veikti, dar efektyviau bus panaudojami Klaipėdos SGD terminalo pajėgumai. D. Kreivys aiškino, kad jų jau yra užsakęs Lenkijos dujų tiekėjas PGNIG, o ir dabar terminalas naudojamas 100 proc.
„Dujotiekis leidžia dar geriau užkrauti terminalą, išnaudoti jo pajėgumus. Dabar terminalas yra panaudojamas 100 proc., ir taip yra iki metų galo. PGNIG yra užsakęs 6 krovinius atvežti iki mūsų terminalo. Be abejo, dalis tų krovinių tekės į Lenkiją, dalis pasiliks Baltijos šalyse, kur PGNIG prekiaus“, – teigė D. Kreivys.
Didėjant terminalo apkrovoms, pasak jo, mažės vartotojų sąskaitose esanti terminalo išlaikymo dedamoji.
„Tokiu būdu mažės mūsų dujų kainos“, – pažymėjo ministras, antrąja mažesnių kainų priežastimi įvardijęs atsirasiančią didesnę konkurenciją tarp dujų rinkos dalyvių.
„Ateina didžiuliai žaidėjai, kaip PGNIG. PGNIG turi ilgalaikius kontraktus su amerikiečiais, kitais dujų tiekėjais. Vadinasi, jie turi erdvės konkuruoti geresnėmis kainomis“, – aiškino D. Kreivys.
„Labai tikiuosi, kad ta konkurencija, kuri atsiras dujų rinkoje, bus žymiai aštresnė ir kas galiausiai išvirs geresnėmis kainomis mūsų vartotojams“, – tęsė jis.
ELTA primena, kad gegužės 1 d., 12.40 val., kaip ir buvo numatyta, pradėjo veikti Lietuvą ir Lenkiją jungiantis dujotiekis GIPL. Sekmadienį naująja dujų jungtimi perduoti pirmieji fiziniai ir komerciniai dujų srautai.
508 km ilgio GIPL dujotiekiu sujungus Lietuvą ir Lenkiją, faktiškai išplečiama Europos dujų rinka, integruojant Baltijos šalis ir Suomiją. Šis žingsnis dar labiau sustiprina regiono energetinę nepriklausomybę bei padidina Klaipėdos SGD terminalo panaudojimo galimybes.
Per artimiausius penkis mėnesius pajėgumai, transportuojant dujas iš Lietuvos į Lenkiją per Klaipėdos suskystintųjų dujų terminalą, sieks 217 000 m3/h, arba 2,4 GWh/h. Tai atitinka 1,9 mlrd. kub. m/metus, arba 21 TWh/metus. Pajėgumai, transportuojant dujas iš Lenkijos į Lietuvą, bus 230 000 m3/h, arba 2,6 GWh/h. Tai atitinka 2 mlrd. kub. m/metus, arba apie 22 TWh/metus.
Ketvirtadienį Vilniaus rajone vyks GIPL atidarymo ceremonija, kurioje pakviesti dalyvauti Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos prezidentai, Europos Sąjungos energetikos komisarė, Baltijos šalių ir Lenkijos ministrai, atsakingi už energetiką, projektą įgyvendinusių Lietuvos ir Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatorių vadovai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės1
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose2
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Kada konstruktyvi kritika, o kada – psichologinis smurtas?
Mobingas, psichologinis smurtas yra temos, apie kurias vis dažniau darbuotojai prabyla viešai. Psichologinį smurtą darbuotojai gali patirti iš kolegų ar vadovų. Pastarųjų kritika taip pat gali būti vertinama kaip smurtas darbo vietoje. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...