„Šiluma namuose priklauso ne nuo radiatoriaus dydžio, o nuo karšto vandens, tekančio per šildymo įrenginius, srauto. Įrengiant šildymo sistemą daugiabučiame name, paskaičiuojamas tikslus vandens kiekis, tačiau kiekvienas savavališkas ir be projekto gyventojų atliktas pakeitimas šildymo sistemą išderina, tuomet vieni gyventojai šąla, kiti žiemas leidžia atsidarę langus“, – teigia jis.

Sistemą išderinti gali net ir patys nekalčiausi sprendimai, kurių žmonės dažnai nelaiko reikšmingais. Pavyzdžiui, įsirengdami naują radiatorių ar kitą šildymo prietaisą bute, siekdami estetiško vaizdo, gyventojai neretai renkasi siauresnius vamzdžius, kuriais į juos atiteka karštas vanduo. Tokia smulkmena gali sumažinti pratekančio vandens srautą visuose prie to paties šildymo stovo prijungtuose butuose – temperatūra juose bus žemesnė.

Specialistas aiškina, kad situacija daugiabučiuose nuolat blogėja, ją taisyti trukdo ir sunkiai suderinami gyventojų interesai: vieni nori spręsti problemą, kiti jos nejaučia.

„Šildymo sistema turi būti subalansuota, tačiau gyventojai vis dažniau savarankiškai atlieka nelegalių jos pakeitimų, kurie išderina karšto vandens srautą, ir dėl to situacija daugiabutyje nuolat blogėja. Tokiomis sąlygomis gyvena didžioji dalis Lietuvos“, – tvirtina ekspertas.

Pasak jo, šią problemą išspręsti galima renovuojant pastatą arba bent atnaujinant jo šildymo sistemą. Toks atnaujinimas leistų kasmet iki trečdalio sumažinti sąskaitas už šildymą – tiek šilumos šiandien yra išleidžiama per langus. Be to, pabrėžia V. Barakauskas, subalansavus sistemą, visi namo gyventojai gyventų vienodai šiltai.

Šildymo sistema turi būti subalansuota, tačiau gyventojai vis dažniau savarankiškai atlieka nelegalių jos pakeitimų, kurie išderina karšto vandens srautą, ir dėl to situacija daugiabutyje nuolat blogėja.

„Pastatuose, kuriuose karšto vandens srautas yra netolygus, ypatingai daug šilumos yra iššvaistoma pereinamaisiais rudens ir pavasario sezonais: tuomet dalyje butų yra per karšta ir žmonės stengiasi vėdinti namus, išleisti bent dalį tos šilumos“, – teigia „Civinity“ atstovas. Pasak jo, renovacija ar šildymo sistemos atnaujinimas šį perteklių subalansuotų.

V. Barakauskas pabrėžia bendro gyventojų susitarimo tvarkyti šildymo sistemą svarbą ir dėl to, kad aptikti konkrečią išbalansuoto vandens srauto priežastį yra nepaprastai sunku: ji dažniausiai slypi vieno ar kelių gyventojų butuose ir viešai nėra prieinama. Tokioje situacijoje rasti kitą sprendimą, nerenovuojant visos sistemos, yra paprasčiausiai neįmanoma.

Specialistas atkreipia dėmesį, kad individualūs gyventojų sprendimai pasikeisti šildymo prietaisus nuosavame bute gali sukelti ir daug rimtesnių nepatogumų visiems namo gyventojams, nei temperatūrų skirtumas atskiruose butuose.

„Šį sezoną Klaipėdoje net trijuose daugiabučiuose negalėjome laiku pradėti šildymo sezono, nes buvo įtariama, kad keli gyventojai savarankiškai savo patalpose atliko šildymo sistemos rekonstrukciją, dėl kurios ji galimai tapo nesandari. Teko įtikinėti patalpų savininkus įsileisti šilumos sistemos priežiūros specialistus į savo nuosavybę, kad šie galėtų patikrinti jos sandarumą. Neatlikę profilaktinių patikrinimo darbų, negalėjome numatytu laiku įjungti šildymo, o dėl to nepatogumą juto apie 180 šeimų“, - sako V. Barakauskas.

Pasak specialisto, norėdami išvengti sistemos išderinimo ateityje, gyventojai turėtų kiekvienam atnaujinimui savo bute parengti projektą, suderinti jį su namo administratoriumi – taip būtų užtikrinama, kad tiekiamas vandens srautas išliks nepakitęs ir visuose namo butuose bus užtikrinama tinkama temperatūra.

„Civinity“ atstovas pasakoja, kad šilumos kiekis namuose ilgainiui kinta ir dėl sistemos susidėvėjimo: ji užsiteršia nuosėdomis, susidaro oro kamščiai. Pastato renovacija bei šildymo sistemos atnaujinimas padėtų išspręsti ir šias problemas.