Šie vaikai būtų daugiau mokomi lietuvių kalbos, jų žinios būtų išlyginamos su Lietuvoje besimokančiais bendraamžiais.

„Kiekvienais naujais mokslo metais valstybės dotacija ugdymui perskaičiuojama pagal pasikeitusius poreikius. Jei nepakaktų to, kas numatyta dabar, žinoma, tektų ieškoti papildomų resursų“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Ministerijos duomenimis, vidutiniškai vieno mokinio ugdymui per metus skiriama 1524 eurai, atvykusiems iš užsienio papildomai skiriami 459 eurai.

„Grįžtančių vaikų ugdymo reikmėms skiriama daugiau lėšų, jie numatomi valstybės biudžete, šiomis lėšomis atlyginama ir mokytojams už papildomas šių vaikų mokymui skirtas valandas“, – teigė A. Monkevičius.

Pasak jo, nors dalis emigracijoje augusių lietuvių vaikų ir lankė lituanistines mokyklas, mokėsi istorijos, tačiau yra tokių, kuriems reikia mokytis lietuvių kalbos. Kadangi Lietuvoje mokinių skaičius mažėja, ministras teigia, kad laukiami visi atvykstantieji iš užsienio.

Jei nepakaktų to, kas numatyta dabar, žinoma, tektų ieškoti papildomų resursų.

„Turime gerą švietimo infrastruktūrą, turime mokytojų, jau turime ir patirties priimti į mokyklas ir darželius iš užsienio grįžusius vaikus. Nuolat mažėjant mokinių skaičiui Lietuvoje, atvykstantieji iš užsienio suteikia naujų galimybių švietimui“, – kalbėjo politikas.

Švietimo ministerija rekomenduoja mokykloms sudaryti tokiems mokiniams individualų ugdymo planą, kuriame būtų numatytos papildomos lietuvių kalbos ir kitų mokomųjų dalykų konsultacijos, taip pat ir švietimo pagalbos specialistų konsultacijos ne tik vaikams, bet ir jų tėvams.

Lietuvių kalbos iš emigracijos grįžusių lietuvių vaikus ministerija siūlo mokyti trejopai.

Jeigu vaikas visiškai nemoka kalbos, iki metų jis gali jos mokytis išlyginamojoje klasėje arba mobiliojoje grupėje. Išlyginamojoje klasėje tokiam mokymui būtų skirta nuo 20 iki 25 valandų per savaitę. Kitas būdas – pritaikant pagalbą, mokytis kartu su visa bendraamžių klase. Trečias – mokytis lietuvių kalbos papildomai su skirtingo amžiaus vaikais, o kitas disciplinas mokytis savo klasėse.

Taip pat nuo rugsėjo svarstoma leisti perskirstyti iš užsienio grįžusių mokinių individualius planus. Pavyzdžiui, jis kurį laiką gali nesimokyti anglų kalbos ir kitiems dalykams skirti mažiau pamokų, tačiau nuo to neturi nukentėti mokinio pasiekimai. Perskirstytas pamokas galima panaudoti pagal grįžusio mokinio mokymosi poreikius – lietuvių kalbai, istorijai ar kitiems dalykams mokytis.

Ministerijos duomenimis užpernai į Lietuvą sugrįžo 3189 įvairaus amžiaus vaikai. Apie du trečdalius šių vaikų sudarė paaugliai nuo 16 iki 18 metų.

Taip pat ministerija primena, kad lengvatų yra ir studentams. Iš užsienio atvykusiems lietuviams ir stojantiems į aukštąsias mokyklas pridedamas vienas papildomas konkursinis balas. Dar vienas balas pridedamas tiems, kurie užsienyje baigė lietuviškas bendrojo ugdymo mokyklas.