A. Hitlerio knyga „Mano kova“ pirmą kartą pasirodė dar 1925 metais, t. y. prieš jam tampant nacistinės Vokietijos diktatoriumi.
„Jis tuo metu jau turėjo savo partiją, tad norėjo toliau savo idėjas plėtoti. Norėjo rasti kuo daugiau bendraminčių, mobilizuoti iš principo žmones kovai“, – aiškino Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoja Alisa Miller.
Po aštuonerių metų A. Hitleris atėjo į valdžią, o jo knygoje skleistos idėjos vėliau tapo nacistinio režimo politikos dalimi, prisidėjusia prie Antrojo pasaulinio karo ir Holokausto.
„Tai buvo jo instrumentas, kuriuo jis pasinaudojo. Ta knyga jam padėjo paskleisti rasistines idėjas, antisemitines idėjas. Savo pyktį jis sugebėjo paskleisti žmonėms“, – kalbėjo A. Miller.
Praėjus daugiau nei šimtmečiui nuo pirmojo knygos pasirodymo, planuojama išleisti ir lietuvišką jos leidimą. Tiesa, toks leidėjų sprendimas sukėlė dalies visuomenės pasipiktinimą.
„Pagrindinis dalykas – ką leidykla su tuo leidiniu šiandien dienai siekia mūsų visuomenei pasakyti? Ar siekia mūsų visuomenę sukiršinti?“ – svarstė istorijos mokytojas Algis Bitautas.
Anot leidyklos atstovų, idėja išleisti knygą brendo ne vienerius metus.
Daugiau nei 800 puslapių leidinys papildytas lenkų istoriko kritiniais komentarais. Lenkijoje toks knygos variantas pasirodė prieš penkerius metus.
„Praktiškai visos tezės, frazės yra paaiškinamos ir komentuojamos. Aplinkybių atsiradimu, pasekmėmis ir panašiai“, – aiškino „Obuolio“ leidybos projektų vadovė Daiva Latinienė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Kultūros ministras Lukas Alsys abejojo, ar dabar tinkamiausias laikas tokiai knygai.
„Turime suprasti, kad šiai dienai, kuomet netoli Europos Sąjungos sienos ir mūsų sienos vyksta karas, tai nesukuria precedento, kad tai bus mokslo įvykis“, – kalbėjo jis.
Istorikai kritikavo ir pasirinktą leidimo variantą. Jų manymu, geriau būtų tikęs prieš dešimtmetį Vokietijoje pasirodęs kritinis leidimas, kuriame du trečdalius knygos sudaro istorikų komentarai, o tik trečdalį – A. Hitlerio tekstas.
„Klausimų daugiau kyla dėl knygos kokybės. Ar iš tiesų tie komentarai bus tokie, kad paprasti, eiliniai žmonės, t. y. ne istorikai, supras, apie ką yra ta knyga?“ – neslėpė A. Bitautas.
Filosofo Gintauto Mažeikio nuomone, naujas A. Hitlerio knygos leidimas gali būti naudingas Kremliaus režimui. Rusija jau seniai skleidžia naratyvą esą Europoje, Baltijos šalyse ir Ukrainoje atgimsta nacizmas. Pasak filosofo, lietuviškas leidinys gali tapti dar vienu įrankiu tokiai propagandai.
„Niekas jos nevartys Rusijoje ir nežiūrės, kiek ten mokslinių komentarų ir kaip ten nacizmas yra pasmerkiamas. Knygą paskelbs ir parodys kaip faktą“, – aiškino pašnekovas.
Pavojų įžvelgė ir istorijos tyrėjai. Jie priminė, kad A. Hitlerio idėjos net ir prieš Antrąjį pasaulinį karą ne visiems atrodė pavojingos.
„Mums atrodo, kad, pavyzdžiui, galiu išsimaudyti lediniame vandenyje ir tuomet nesirgsiu. Tas pats yra su idėjomis – prisiskaitysiu baisių idėjų, bet jomis neužsikrėsiu, nesielgsiu blogai. Deja, taip neveikia“, – aiškino A. Miller.
Knygos leidėjai tikino, kad istoriko komentarai ne tik paaiškina A. Hitlerio idėjas, bet ir atskleidžia jų pavojingumą.
„Pati blogiausia knyga tiems, kas norėtų jas perimti, todėl kad visos tos idėjos yra absoliučiai demaskuojamos. Labai aiškiai parodomas mechanizmas, kaip jos sukuriamos ir kas iš to gaunasi“, – teigė D. Latinienė.
Teigiama, kad skaudžios nacistinės ideologijos pasekmės ypač ryškiai atsiskleidė ir Lietuvoje. Naciams okupavus šalį, per kelerius metus buvo nužudyta apie 90 proc. Lietuvos žydų. Prie žudynių prisidėjo ir dalis vietos gyventojų.
„Net žmonės su geru išsilavinimu buvo susidomėję ir susižavėję tomis idėjomis“, – kalbėjo A. Miller.
Kultūros ministrą papiktino ir tai, kad leidykla knygą pristato kaip pamoką ateities kartoms, taip siekdama pagerbti nacistinio režimo aukų atminimą.
„Leidykla pati dedikuoja šią knygą režimo aukų atminimui, o tai atrodo baisiau nei makabriškai“, – piktinosi L. Alsys.
(be temos)
(be temos)
(be temos)