Dėl kariuomenės jaunimas atsisako Lietuvos pilietybės

Amerikoje gyvenęs ir studijavęs Žanas Byčius buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę.

„Aišku, buvo baimė, norėjosi baigti kursus Amerikoje, bet nusprendžiau, kad Lietuvoje aš būčiau labiau reikalingas nei Amerikoje“, – pasakojo jis.

Nemaža dalis tarnauti atvykusio jaunimo gimė ne Lietuvoje. Kai kas iki šiol čia net nebuvo. Pavyzdžiui, Kanadoje gimęs Aistis Meiklejohnas prieš tai Lietuvoje lankėsi vos kelis kartus.

„Dabar geriau suprantu, kaip čia gyvena žmonės. Matau, kad ateityje norėčiau sugrįžti čia“, – dalijosi pašnekovas.

Neretai jaunimą atvykti į Lietuvą stabdo ir kalba. Dalis užsienyje gimusių visiškai nekalba arba tik šiek tiek kalba lietuviškai.

„Lietuvių buvo trečia kalba, tačiau šeimoje ja nuolat buvo bendraujama. Žinoma, kad buvo iššūkių. Būdavo, kad iš klaidų pasijuokdavo, bet aš nemanau, kad jie iš to būtų padarę didelę problemą“, – kalbėjo Aisčio mama Solveiga Meiklejohn.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kasmet tarnauti pašaukiami beveik 4 tūkst. užsienio lietuvių.

„Deja, tarnybą atlikti atvyksta gerokai mažiau. Aišku, mes norime ir stengiamės, kad jų būtų daugiau. Praeitais metais turėjome apie 77, kurie atvyko iš užsienio atlikti tarnybos – tai tikrai džiugu“, – teigė Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas.

Nemaža dalis tarnauti atsisako esą neretai argumentuoja, kad negali palikti darbo.

„Negalioja darbo vietos išlaikymas, kas įpareigoja darbdavius Lietuvoje, bet negalioja užsienio darbdaviams“, – aiškino A. Balčiūnas.

Asociatyvi P. Peleckio / BNS nuotr.

Nyderlanduose gyvenusi ir dirbusi Dovilė Kasiliauskytė nusprendė sugrįžti, pakeisti profesiją ir atlikusi tarnybą dirbti Lietuvos kariuomenėje.

„Tikėjausi, kad bus sunkiau. Atėjau su tokiu nusiteikimu, kad bus labai sunku, bet dabar viskas gerai“, – neslėpė ji.

Nors yra ir kitokių pavyzdžių, kai Lietuvos pilietybės neturintis išeivijos jaunimas vengia jos prašyti iki 26 metų, kad jų nepašauktų tarnauti. Be to, kai kas, turėdami dvigubą pilietybę, lietuviško paso net atsisako.

„Yra toks klausimas jiems, ar laukti iki po to šaukimo amžiaus, t. y. iki 26 metų, ir tada įsigyti pilietybę, kad išvengtų“, – tvirtino A. Meiklejohn.

Girdėjau, kad mamos prašo panaikinti savo vaiko pilietybę tam, kad nebūtų šauktinių sąraše.

„Girdėjau, kad mamos prašo panaikinti savo vaiko pilietybę tam, kad nebūtų šauktinių sąraše“, – tikino Seimo narė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė.

Kasmet Lietuvos pilietybės atsisakančius jaunus žmones statistikoje stebi ir Migracijos departamentas. Tiesa, jų per metus būna tik keliolika.