- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjunga deda tašką – tvoros pasienyje tikrai nefinansuos. Europos Komisija taip pat nepalaiko migrantų atstūmimo politikos, kurį vykdo ir Lietuva. Pasigirsta raginimų migrantus išstumiančioms šalims atimti finansavimą, praneša LNK.
Finansavimo barjerui nebus
Pasienio fronte nieko naujo – praėjusią parą į Lietuvą iš Baltarusijos neįleisti 96 migrantai. Lietuva sėkmingai vykdo vadinamąją išstūmimo ar apgręžimo politiką.
Tokia politika prieštarauja Europos Sąjungos teisei – kai kurie Vakarų europarlamentarai toms šalims, kurios išstumia migrantus, ragina nutraukti finansavimą. Tačiau ar tai, ką daro Lietuva, yra išstūmimas? Už migraciją atsakinga eurokomisarė Ylva Johansson vertinti nesiima. Esą klaidų Lietuvos veiksmuose gali pasitaikyti, jas būtina ištirti, bet Lietuva su migrantų krize tvarkosi gerai.
„Apskritai turiu pasakyti, kad Lietuva, mano vertinimu, tikrai stengiasi laikytis Europos Sąjungos teisės ir jos veiksmai skaidrūs. Matau skirtumą nuo Lenkijos valdžios, kuri buvo mažiau skaidri ir dabar priėmė naują įstatymą, kuris, mano požiūriu, gali neatitikti Europos Sąjungos teisės. Be to, ten nėra užtikrinama būtinoji pagalba. Tad, jeigu lygintume, manau, kad Lietuva stengiasi padaryti geriausia, kas įmanoma šioje labai sudėtingoje situacijoje“, – kalbėjo Y. Johansson.
Tačiau ir Lenkijos siena šturmuojama kur kas agresyviau.
Stop kadras.
Lietuva norėtų, kad fizinį barjerą iš pjaunančios vielos finansuotų Europos Sąjunga. Vis dėlto akivaizdu: šiam Lietuvos norui nelemta išsipildyti – finansavimo Lietuva negaus, tam nepritaria absoliuti dauguma Europos Sąjungos šalių. Tačiau Europos Sąjunga nedraudžia šalims narėms statyti tokias sienas, jei joms tai atrodo geriausia išeitis.
„Mes neturime atvirų sienų, žmonės neturi teisės patekti į Šengeno erdvę kada tik panorėję. Mūsų sienos nėra atviros ir jos neturi būti atviros“, – sakė Y. Johansson.
Lietuvos valdžia dėl finansavimo vis tiek nepraranda vilties.
„Klausimas dėl sienų stebėjimo sistemų taip pat yra sutartas, finansavimas bus skiriamas sienos stebėjimo sistemoms. Klausimas dėl fizinio barjero. Manau, kalbant apie solidarumą, mes tikimės, kad kažkokie sprendimai, kaip Lietuvai kompensuoti, tikrai bus atrasti“, – teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Siūlo stiprinti sankcijas Baltarusijai
Vis dėlto politologai teigė, kad Lietuva neseniai vykusioje Europos Vadovų Taryboje pasiekė nedaug. Nors sulaukėme pripažinimo, kad prieš mus vykdoma hibridinė ataka, kaip su tuo kovoti, įrankių nepasiūlyta.
„Prezidento pažadai buvo didesni negu pasiekti galutiniai rezultatai. Iš tiesų, turbūt tektų juos vadinti kukliais“, – tvirtino politologas Ramūnas Vilpišauskas.
„Europos Sąjunga šiuo metu neturi jokių praktiškai veikiančių instrumentų, kurie leistų efektyviai valdyti tokias krizes. Lietuva iš esmės pati dabar tas taisykles rašo. Mėginame tą daryti skaidriai“, – šnekėjo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Politologai sakė, kad politinį palaikymą Lietuva turi. Jei išliks skaidri, tai išlaikys ir toliau.
Svarbiausia tvarkantis su šia krize, su hibridine A. Lukašenkos grėsme, yra eiti prieš A. Lukašenką. Turime stiprinti sankcijas Baltarusijai.
„Faktiškai ta pozicija, kurios laikosi Lietuva, Lenkija ir kitos šalys, yra realizuojama ir kitur, bet tą sutarti politiškai ir paversti dokumentu kol kas sekasi sunkiai“, – komentavo politologas Linas Kojala.
„Lietuvai padėjo tai, jog nuo pat krizės pradžios buvo konsultuojamasi su Europos Sąjungos institucijomis, paprašyta ir „Frontex“, ir kitų agentūrų dalyvavimo. Toks bendradarbiavimas, manau, didina pasitikėjimą“, – kalbėjo R. Vilpišauskas.
Kaip atremti hibridinę ataką, Europos Komisija visgi pasiūlė.
„Svarbiausia tvarkantis su šia krize, su hibridine A. Lukašenkos grėsme, yra eiti prieš A. Lukašenką. Turime stiprinti sankcijas Baltarusijai. Esu labai patenkinta, kad Europos Vadovų Taryba pabrėžia tai savo išvadose. Taip pat turime padaryti daugiau, kad neleistume vykti skrydžiams, kuriais į Baltarusiją gabenami žmonės“, – sakė Y. Johansson.
Kol politikai diskutuoja, šešiolika su migrantais dirbančių nevyriausybinių organizacijų, tarp jų keturios iš Lietuvos, kreipėsi į Europos Komisiją dėl pasienyje įstrigusių migrantų žmogaus teisių pažeidinėjimo. Europos Sąjunga raginama prieš Lietuvą, Lenkiją ir Latviją imtis veiksmų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Krepšininkui R. Šiškauskui suteiktas Kaišiadorių garbės piliečio vardas
Krepšininkui Ramūnui Šiškauskui suteiktas Kaišiadorių rajono savivaldybės garbės piliečio vardas. ...
-
Alternatyva numanomo sutikimo modeliui: donoro kortelę pasiūlyti keičiant dokumentus1
Seimo narės Agnė Širinskienė ir Asta Kubilienė registravo pataisas, kad gaunant arba keičiant asmens dokumentus žmonėms būtų pasiūloma pasirašyti sutikimą dėl organų donorystės. ...
-
G. Nausėda suteikė karininko laipsnius akademijos absolventams, paaukštino du pulkininkus
Prezidentas Gitanas Nausėda suteikė pulkininko laipsnius dviem karininkams, taip pat – pirmojo karininko laipsnius Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos absolventams. ...
-
Patarimai apie pasiruošimą ekstremalioms situacijoms paskelbti ir Brailio raštu2
Krašto apsaugos ministerija, bendradarbiaudama su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių asociacija, išleido sutrumpintą leidinį „Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui: rimti patarimai linksmai“ ...
-
„Lietuvos geležinkeliai“, sulaukę grasinimų iš „Rusijos hakerių“, juos pasiuntė laivo kryptim
„Lietuvos geležinkeliai“ šią savaitę sulaukė laiško su grasinimais ir reikalavimais dėl tranzito į Kaliningradą draudimo panaikinimo. Laiškas neva nuo Rusijos hakerių bendruomenės. ...
-
Po vidurvasario šventės Vilniuje šienaujamos nužydėjusios pievos5
Peržydėjus ir sėklas subrandinus vasariniams augalams, Vilniuje pradedamas pirmasis šiemet šienavimas tose vietose, kur kuriamos tvarios pievos. ...
-
Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje apgręžta 11 neteisėtų migrantų
Praėjusią parą, penktadienį, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai neleido į Lietuvą iš Baltarusijos neteisėtai patekti 11 migrantų. ...
-
Liepos 2-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Liepos 2-oji, šeštadienis, 26 savaitė. ...
-
Savaitgalį karštus orus gaivins lietūs, griaudės perkūnija1
Šį savaitgalį karštus orus lydės lietūs ir perkūnijos, o nuo sekmadienio bus vienu kitu laipsniu gaiviau. ...
-
Orai pajūryje: karščiai truputį atsitrauks3
Sinoptikai žada, kad pirmoji liepos savaitė bus kupina visko – karščių, perkūnijos bei lietaus. Oro temperatūra bus vėsesnė nei praėjusią savaitę, pūs nestiprus vėjas. Antroje savaitės pusėje vis dažniau sulauksime trumpo lietaus. ...