- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjunga deda tašką – tvoros pasienyje tikrai nefinansuos. Europos Komisija taip pat nepalaiko migrantų atstūmimo politikos, kurį vykdo ir Lietuva. Pasigirsta raginimų migrantus išstumiančioms šalims atimti finansavimą, praneša LNK.
Finansavimo barjerui nebus
Pasienio fronte nieko naujo – praėjusią parą į Lietuvą iš Baltarusijos neįleisti 96 migrantai. Lietuva sėkmingai vykdo vadinamąją išstūmimo ar apgręžimo politiką.
Tokia politika prieštarauja Europos Sąjungos teisei – kai kurie Vakarų europarlamentarai toms šalims, kurios išstumia migrantus, ragina nutraukti finansavimą. Tačiau ar tai, ką daro Lietuva, yra išstūmimas? Už migraciją atsakinga eurokomisarė Ylva Johansson vertinti nesiima. Esą klaidų Lietuvos veiksmuose gali pasitaikyti, jas būtina ištirti, bet Lietuva su migrantų krize tvarkosi gerai.
„Apskritai turiu pasakyti, kad Lietuva, mano vertinimu, tikrai stengiasi laikytis Europos Sąjungos teisės ir jos veiksmai skaidrūs. Matau skirtumą nuo Lenkijos valdžios, kuri buvo mažiau skaidri ir dabar priėmė naują įstatymą, kuris, mano požiūriu, gali neatitikti Europos Sąjungos teisės. Be to, ten nėra užtikrinama būtinoji pagalba. Tad, jeigu lygintume, manau, kad Lietuva stengiasi padaryti geriausia, kas įmanoma šioje labai sudėtingoje situacijoje“, – kalbėjo Y. Johansson.
Tačiau ir Lenkijos siena šturmuojama kur kas agresyviau.
Stop kadras.
Lietuva norėtų, kad fizinį barjerą iš pjaunančios vielos finansuotų Europos Sąjunga. Vis dėlto akivaizdu: šiam Lietuvos norui nelemta išsipildyti – finansavimo Lietuva negaus, tam nepritaria absoliuti dauguma Europos Sąjungos šalių. Tačiau Europos Sąjunga nedraudžia šalims narėms statyti tokias sienas, jei joms tai atrodo geriausia išeitis.
„Mes neturime atvirų sienų, žmonės neturi teisės patekti į Šengeno erdvę kada tik panorėję. Mūsų sienos nėra atviros ir jos neturi būti atviros“, – sakė Y. Johansson.
Lietuvos valdžia dėl finansavimo vis tiek nepraranda vilties.
„Klausimas dėl sienų stebėjimo sistemų taip pat yra sutartas, finansavimas bus skiriamas sienos stebėjimo sistemoms. Klausimas dėl fizinio barjero. Manau, kalbant apie solidarumą, mes tikimės, kad kažkokie sprendimai, kaip Lietuvai kompensuoti, tikrai bus atrasti“, – teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Siūlo stiprinti sankcijas Baltarusijai
Vis dėlto politologai teigė, kad Lietuva neseniai vykusioje Europos Vadovų Taryboje pasiekė nedaug. Nors sulaukėme pripažinimo, kad prieš mus vykdoma hibridinė ataka, kaip su tuo kovoti, įrankių nepasiūlyta.
„Prezidento pažadai buvo didesni negu pasiekti galutiniai rezultatai. Iš tiesų, turbūt tektų juos vadinti kukliais“, – tvirtino politologas Ramūnas Vilpišauskas.
„Europos Sąjunga šiuo metu neturi jokių praktiškai veikiančių instrumentų, kurie leistų efektyviai valdyti tokias krizes. Lietuva iš esmės pati dabar tas taisykles rašo. Mėginame tą daryti skaidriai“, – šnekėjo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Politologai sakė, kad politinį palaikymą Lietuva turi. Jei išliks skaidri, tai išlaikys ir toliau.
Svarbiausia tvarkantis su šia krize, su hibridine A. Lukašenkos grėsme, yra eiti prieš A. Lukašenką. Turime stiprinti sankcijas Baltarusijai.
„Faktiškai ta pozicija, kurios laikosi Lietuva, Lenkija ir kitos šalys, yra realizuojama ir kitur, bet tą sutarti politiškai ir paversti dokumentu kol kas sekasi sunkiai“, – komentavo politologas Linas Kojala.
„Lietuvai padėjo tai, jog nuo pat krizės pradžios buvo konsultuojamasi su Europos Sąjungos institucijomis, paprašyta ir „Frontex“, ir kitų agentūrų dalyvavimo. Toks bendradarbiavimas, manau, didina pasitikėjimą“, – kalbėjo R. Vilpišauskas.
Kaip atremti hibridinę ataką, Europos Komisija visgi pasiūlė.
„Svarbiausia tvarkantis su šia krize, su hibridine A. Lukašenkos grėsme, yra eiti prieš A. Lukašenką. Turime stiprinti sankcijas Baltarusijai. Esu labai patenkinta, kad Europos Vadovų Taryba pabrėžia tai savo išvadose. Taip pat turime padaryti daugiau, kad neleistume vykti skrydžiams, kuriais į Baltarusiją gabenami žmonės“, – sakė Y. Johansson.
Kol politikai diskutuoja, šešiolika su migrantais dirbančių nevyriausybinių organizacijų, tarp jų keturios iš Lietuvos, kreipėsi į Europos Komisiją dėl pasienyje įstrigusių migrantų žmogaus teisių pažeidinėjimo. Europos Sąjunga raginama prieš Lietuvą, Lenkiją ir Latviją imtis veiksmų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Parlamentas numatė galimybę skirti A. Stulginskio žvaigždę ir po mirties1
Parlamentarai numatė galimybę Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – skirti ir po mirties, jei siūlomo apdovanoti asmens kandidatūra pateikta jam dar esant gyvam. ...
-
Teismas atmetė R. Žemaitaičio skundą dėl A. Tapino šmeižimo4
Klaipėdos apygardos teismas ketvirtadienį atmetė Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio skundą dėl žemesnės instancijos teismo sprendimo, kuriuo jis pripažintas paskleidęs tikrovės neatitinkančią informaciją apie visuomenininką Andrių Tapiną ir j...
-
Rusijos ir Baltarusijos TV programas Lietuvoje ketinama drausti, kol jos kels grėsmę
Rusijoje ir Baltarusijoje registruotų kompanijų kuriamas programas Lietuvoje ketinama drausti, kol šios valstybės kels grėsmę nacionaliniam saugumui. ...
-
Ekspertinė komisija pateikė išvadą dėl informatikos tarpinio patikrinimo rezultatų1
Laikinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) vadovaujanti Monika Navickienė tikina ketvirtadienį gavusi ekspertinės komisijos išvadas dėl informatikos tarpinio patikrinimo. Pasak jos, ar atlikta analizė keis galutinį patik...
-
Atmintinų dienų sąraše – jaunimo darbuotojams, lituanistinėms mokykloms ir mecenatystei skirtos dienos
Seimas į atmintinų dienų sąrašą įrašė 3 naujas – jaunimo darbuotojams, lituanistinėms mokykloms ir mecenatystei skirtas dienas. ...
-
EŽTT nepriėmė F. Kirkorovo skundo dėl draudimo atvykti į Lietuvą14
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nutarė nepriimti Rusijos muzikos atlikėjo Filipo Kirkorovo, kurio koncertinė veikla įvardijama Kremliaus „minkštosios galios“ įrankiu, skundo dėl Migracijos departamento sprendimo uždrausti jam...
-
Klaipėdoje planuojama rekonstruoti miesto polikliniką1
Klaipėdos savivaldybė pasirašė sutartį su įmone „Synergy Solutions“, kuri parengs 1979 metais uostamiestyje pastatytos poliklinikos kapitalinio remonto techninį projektą. ...
-
Apie gaisrą Medininkų pasienio punkte – naujos detalės12
Medininkų pasienio kontrolės punkto angare ketvirtadienio naktį kilo gaisras, buvo uždarytas eismas. Paaiškėjo ir daugiau detalių. ...
-
Žalgiriečiai kviečia visus į svarbią kovą: savo paramą dabar galite parodyti ir jūs
Ne kartą parodžiusi savo tvirtą poziciją dėl karinės agresijos Ukrainoje, Kauno „Žalgirio“ organizacija ir toliau siekia padėti už savo laisvę kovojantiems ukrainiečiams. „Žalgirio“ krepšininkai prisijungė prie Pakru...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...