MIESTAS, KURIAME GYVENAME

Dėl naujų gatvės pavadinimų - painiava

Naujoji gatvė, pavadinta Agluonos gatve, susilaukė ne vien vairuotojų dėmesio. Kai kam nepatinka naujasis gatvės, jungiančios Taikos prospektą su Minijos gatve, pavadinimas: kai kas ją norėtų vadinti Kauno gatvės tęsiniu.

Kodėl naujoji gatvė pavadinta Agluonos, o ne Kauno gatve?

Tradicijos Klaipėdoje

“Tarybų Lietuvos enciklopedija” teigia, kad “pirmieji miestai, turėję taisyklingą stačiakampį gatvių tinklą, buvo Kaunas ir Klaipėda. Klaipėdoje formavosi ne tik gatvių tinklas, bet kūrėsi ir tam tikra gatvių pavadinimų sistema, kurią vėliau perėmė daugelis miestų. Tiesa, Klaipėdoje dėl gatvių pavadinimų buvo gerokai ginčytasi, būta painiavos, kuri ypač išryškėjo tarpukario nepriklausomos Lietuvos metais. Konkretus pavyzdys – šiandieninė S. Daukanto gatvė, kuri ne vienerius metus buvo vadinta ne tik S. Daukanto, bet ir vokiečių poeto S. Dacho gatve.

Klaipėdos kūrimosi pradžioje daugelis gatvių buvo pavadintos pagal jose gyvenusių žmonių profesiją. Taip senamiestyje atsirado Kepėjų, Kurpių, Kalvių, Šaltkalvių, Pasiuntinių ir kitos gatvės.

Kita gatvių pavadinimų sistema susijusi su kaimyninių miestų, upių, kalvų ir kitais geografiniais pavadinimais. Be to, gatvių pavadinimai buvo pradėti grupuoti. Taip Klaipėdoje atsirado gėlių rajonas su Rūtų, Jurginų, Tulpių, Alyvų, Gėlių gatvėmis. Kitas ryškus pavyzdys – savotiškas “etnografinis” rajonas prie Mokyklos gatvės su Telšių, Žemaičių, Zanavykų ir panašiomis gatvėmis.

Klaipėdoje, ryškiau negu kituose miestuose, susiformavo ir dar viena gatvių pavadinimų sistema – gatvių grupes pavadinti upių vardais. Taip gimė Nemuno, Minijos, Dubysos, Mituvos, Naikupės, Kalnupės, Šešupės, Nevėžio, Smiltelės gatvės. Šių “vandeninių” gatvių grupei priskirtina ir Agluonos gatvė.

Iškreipė sistemą

Šią gatvių pavadinimų sistemą gerokai supainiojo naujų pavadinimų kūrėjai. Taip gėlių vardais pavadintų gatvių “mikrorajone” atsiranda Kuosų, Balandžių, į etnografinių gatvių rajoną įsibrovė Verpėjų, Audėjų, Slyvų, Technikos gatvės. Nukentėjo ir upių vardais vadinamų gatvių rajonas: išdygo Mechanizacijos, Kombinato gatvės. Norėta į šį rajoną atvesti ir Kauno gatvę.

Lietuvoje yra net penkios upės, pavadintos Agluonos vardu. Ir šių upių vanduo džiugina Šilalės, Klaipėdos, Tauragės, Biržų ir Akmenės rajonų gyventojus. “Agluonos” pavadinimo autoriai, be abejo, turėjo galvoje kairįjį Minijos intaką, prasidedantį Gargždų apylinkėje ir įtekantį į Miniją ties Priekule prie Agluonėnų vardu pavadinto kaimo. Beje, Agluonėnų kaimas istoriniuose šaltiniuose minimas jau 1540 metais kaip vienas didžiausių Klaipėdos valsčiaus kaimų.

Per Klaipėdos rajoną tekanti Agluona tėra tik 20 kilometrų ilgio ir yra viena trumpiausių tarp Agluonos vardu pavadintų upių. Ilgiausia – 31 kilometro – Agluona yra Tauragės ir Šilalės rajonuose: upė prasideda Šilalės rajone ir Tauragės rajone ties Gauraičiais įteka į Šešuvį.

Šeštoji Agluona

Akmenės, Biržų, Klaipėdos, Šilalės ir Tauragės rajonuose teka penkios Agluonos. Ilgiausia – Šilalės ir Tauragės rajonuose, trumpiausios – Klaipėdos ir Biržų rajonuose. Ilgiausia Agluona, tekanti Šilalės ir Tauragės rajonuose, turi savo intaką, taip pat pavadintą Agluona.

Apie šeštąją Agluoną – šiuo vardu pavadintą gatvę Klaipėdoje – informaciniai šaltiniai kol kas taip pat tyli. Gatvė neturi ir savo pavadinimo lentelės.