Lietuvoje nėštumo nutraukimas – legalus. Teisę rinktis turi kiekviena moteris.

„Yra įvairių atvejų, kodėl to gali reikėti. Kartais sveikata svarbiau, svarbiau išsaugoti moters sveikatą“, – šnekėjo pašnekovė.

„Žmogaus laisvė rinktis turėtų išlikti, tik turėtų apibrėžti medicina, kuri savaitė yra tinkama tai daryti“, – kalbėjo kita pašnekovė.

„Manau, kad ne mes sprendžiame, kada šeimoje užsimezga nauja gyvybė, tad aš abortams nepritariu“, – teigė pašnekovė.

Tokius jautrius klausimus, kada ir kokiu būdu nėštumą nutraukti, sprendžia vieno žmogaus parašas – sveikatos apsaugos ministro.

„Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad pasikeitus ministrui, labai lengva pakeisti ir galiojančią tvarką. Ji gali būti keičiama ir labai konservatyviu keliu, ir į kitą pusę“, – nurodė Seimo narė (LS) Viktorija Čmilytė-Nielsen.

LNK stop kadras.

Abortas leidžiamas iki 12 nėštumo savaitės. Išimtiniais atvejais – iki 22.

„Po 20 metų jau reikia įstatymo, apjungiančio visas šitas paslaugas“, – aiškino Seimo narė (LSDP) Birutė Vėsaitė.

Socialdemokratė B. Vėsaitė įstatymo projektą įregistravo. Siūloma aborto ir skubios kontracepcijos paslaugas teikti nemokamai. Mat šios dabar per brangios.

„Dėl kontraceptinių paslaugų prieinamumo Lietuva yra netgi po Ukrainos, Baltarusijos“, – sakė B. Vėsaitė.

Nėštumą Lietuvoje nutraukti galima tiek chirurginiu būdu, tiek specialiais vaistais. Tik apie pastarąjį dalis moterų net nesužino, mat gydymo įstaigos jo nepripažįsta. Įstatymas suteiktų teisę rinktis, o ir mokėti nereikėtų – dabar tokia procedūra gali atsieti ir apie 800 eurų.

„Tokiai mergaitei iš socialiai remtinos šeimos tai, tiesą sakant, yra svajonių pinigai“, – teigė B. Vėsaitė.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga siūlymais piktinasi. Esą nėštumą nutraukti 22 savaitę – neadekvatu. Mat vaisius jau būna susiformavęs.

„O kodėl ne iki 38? Kodėl ne iki 40? Kodėl ne po gimimo? Kas čia sugalvojo, kas nusprendė tokius dalykus?“ – klausė A. Veryga.

Vis dėlto įstatymo iniciatoriai tvarkos nekeičia. 22 savaitę abortas leidžiamas ir dabar – jei yra pavojus sveikatai, taip pat išžaginimo ar kraujomaišos atveju.

„Žiūrėkite, tokie pasiūlymai yra neabejotinai derinami su akušeriu ginekologu, specialistų pasiūlymais ir yra moksliškai grįsti“, – pabrėžė Seimo narė (TS-LKD) Jurgita Sejonienė.

LNK stop kadras.

A. Verygai užkliuvo ir tai, kad įstatymą palaiko konservatorė J. Sejonienė. Esą partijos vertybės su įstatymu nesiderina. Konservatorių partijos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas žada su kolege kalbėtis.

„Mes laikomės nuostatos, kad dabartinis reguliavimas yra pakankamas ir jo liesti nereikėtų. Visą laiką reikia pasikalbėti draugiškai, gražiai, pabandysime įtikinti argumentais“, – šnekėjo L. Kasčiūnas.

Nuomonės keisti Seimo narė nežada, projektą palaikys.

„Niekaip čia nematau prieštaravimo su mūsų partijos programa, su partijos vertybėmis, nes kiekvienai partijai didžiausia vertybė, pirmiausia, turi būti žmogus“, – tvirtino J. Sejonienė.

Bandymų įstatymais reglamentuoti abortų tvarką Seime jau būta. Dėl ideologinių nesutarimų pasiūlymai ir liko pasiūlymais. Seimo narys Vytautas Sinica įsitikinęs, kad dabartinė tvarka – gera.

„Dabar bandyti tą pakelti į Seimo lygmenį, įstatymą kažkokį registruoti – tai yra tiesiog bereikalingas įtampų kėlimas. Aš neįsivaizduoju, kam to reikia, tikrai būsiu prieš“, – pabrėžė Seimo narys (MG) V. Sinica.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Dalis politikų baiminasi, kad įteisinus abortus – jų tik daugės. Tačiau, B. Vėsaitės teigimu, praktika rodo ką kita.

„Tose šalyse, kur geras lytinis švietimas, kur yra kontracepcija, niekas nemėto kūdikių, niekas jų nežudo, sumažėja abortų. Tai šitas įstatymas tam ir pasitarnaus“, – tikino B. Vėsaitė.

„Yra ir paauglių nėštumų, pagal ką mes tikrai statistiškai neatrodome gerai, čia vėlgi reikia ir švietimo priemonių – apie jas Reprodukcinės sveikatos įstatyme taip pat kalbama“, – nurodė V. Čmilytė-Nielsen.

Įstatymu būtų įtvirtinta pagalba patyrus lytinį smurtą, psichologinė ir medicininė pagalba. Visos paslaugos būtų finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo arba valstybės biudžeto.