Dėl vėlinimosi atidaryti prekybos centrus kaltinami verslininkai

Miesto visuomenė plačiai aptarinėjo priežastis, kodėl laiku nebuvo atidaryti trys dideli prekybos centrai Klaipėdoje.

Meras Rimantas Taraškevičius paneigė vieno iš prekybos centrų vadovų versiją, kad atidarymai buvo atidėti dėl neapgenėtų medžių ar nesutvarkytų šaligatvių.

Miesto vadovas pažadėjo, kad miesto švietimo įstaigoms negresia bankrotas, kol surenkami milijonai litų viršplaninių biudžeto pajamų.

Nepaisė susitarimų

Kai kurie klaipėdiečiai viešai piktinosi, kad „kažkokie biurokratai dėl menkniekių sutrukdė atidaryti didžiausius miesto prekybos centrus“. Anot mero, Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, kuri prisiima atsakomybę už saugų prekybos centrų darbą ir juose besilankančių žmonių saugumą, reikalavimai – ne menkniekiai. Tokių darbų negalima palikti paskutinei dienai. Pasak mero, yra daug pavyzdžių, kai dėl nesaugių konstrukcijų, panaudotų nekokybiškų medžiagų įvyko avarijos. Tokiais atvejais atsakomybė tenka tarnyboms, kurios pripažįsta, kad objektai atitinka reikalavimus, todėl leidžiama juos eksploatuoti. „Palaikau Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų poziciją, kad viskas turi būti atlikta taip, kaip reikalauja statybos normos ir taisyklės“, - sakė meras.

Kitas dalykas – neįvykdytas prekybos centro „Hyper Rimi“ įsipareigojimas savivaldybei. Teritorijų planavimo dokumentuose numatyta, kad šio objekto savininkai įsipareigoja nutiesti Baltijos pr. ir Dubysos gatvę jungiantį kelią bei dar vieną - iš Taikos prospekto. Šio susitarimo vertė – 600 tūkst. litų. Laiku pastebėta, jog tie darbai nebuvo atlikti. „Būtų tekę kreiptis į teismus ir ieškoti, kodėl neįvykdyti įsipareigojimai. Tai nėra smulkmena“, - sakė R. Taraškevičius. Problema išspręsta - buvo pasirašyta sutartis su rangovu, kuris statybos darbus atliks pavasarį.

Kitas prekybos centras savavališkai 400 kvadratinių metrų padidino prekybos plotą.

Todėl miesto vadovas yra įsitikinęs, kad kontroliuojančios institucijos pasielgė teisingai.

Švietimas nebankrutuos

Nuo metų pradžios į savivaldybės biudžetą surinkta per 13 mln. litų viršplaninių pajamų. Vienuolikos mėnesių planas įvykdytas 106,1 proc. Šie pinigai bus skirstomi kitų metų reikmėms. „Noriu patikinti, kad mūsų švietimo įstaigos nebankrutavo ir nebankrutuos“, - sakė R. Taraškevičius. Metų pradžioje savivaldybės taryba patvirtino biudžeto pajamų planą - 225,5 mln. litų. Posėdyje gruodžio 27 dieną, įvertinus papildomas pajamas, gautas per metus, ir paskirstytą metų pradžioje biudžeto lėšų likutį, bendra biudžeto apimtis sudarys 257 mln. litų. Įvertinus gautas ir nepaskirstytas viršplanines biudžeto pajamas, biudžeto apimtis sudarytų per 270 mln. litų. Tai, anot mero, – sėkmingo miesto pramonės ir kitų įmonių darbo rezultatas, nes pagrindinė biudžeto pajamų dalis surenkama iš gyventojų pajamų, žemės ir turto mokesčių. Švietimo sričiai iš šių pinigų skiriama 130,4 mln. litų.

Iš papildomų lėšų per 10 mln. litų šiemet buvo skirta mokykloms remontuoti, asfalto dangoms tiesti, apšvietimui gerinti, baldams ir virtuvės įrangai įsigyti. Pradėta M. Gorkio mokyklos renovacija.

Problemos kai kuriose švietimo įstaigose, anot mero, kilo todėl, kad per pastaruosius dvejus metus miesto mokyklose trimis tūkstančiais sumažėjo mokinių. Atitinkamai mažiau skiriama lėšų mokinių krepšeliui. Mokykloms, kurioms trūko mokinių, išmokėta 476 tūkst. litų išeitinių kompensacijų. Dėl pertvarkos “Kuršių” mokykloje pedagogams išmokėta 296 tūkst. išeitinių išmokų. Priežasčių yra ir daugiau. “Bet nėra ir negali būti kalbos, kad neišmokėtume atlyginimų pedagogams“, - sakė meras. Jis priminė, kad švietimas yra prioritetinė sritis mieste.

Tikisi sulaukti regatos

Prezidentui Valdui Adamkui, Premjerui ir ministerijoms išsiųsti raštai su prašymu įtraukti į 2009 metų jubiliejinių renginių kalendorių dar vieną šventę, kuri galėtų vykti Klaipėdoje. Tikimasi, kad į miestą atplauks garsioji „The Tall Ships Races“ regata. Šiuo klausimu dabar intensyviai deramasi su regatos organizaciniu komitetu. Priimti regatą miestui kainuotų apie 2 mln. litų. Miesto vadovai tikisi ir Vyriausybės paramos, kadangi šis renginys sustiprintų Lietuvos kaip jūrinės valstybės įvaizdį visame pasaulyje.

Savivaldybės taryba apsisprendė kviesti regatą 2007 metais, bet jau aišku, kad tada vietoj Klaipėdos regata aplankys kitus šito siekiančius uostus.