Diplomatinis reveransas

Kryžminėje diplomatinėje ugnyje atsidūrusi Lietuva subtilų tarptautinės teisės klausimą bando spręsti kompromisais. Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos nesutarimuose dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) oficialusis Vilnius pasirinko diplomatinio vidurio poziciją nenorėdamas supykdyti nė vienos pusės.

Vyriausybė oficialiai paprašė Prezidento teikti Seimui ratifikuoti 1998 metais Romoje priimtą TBT statutą. Pagal jį, valstybės narės įsipareigoja visapusiškai bendradarbiauti su Teismu, jam tiriant nusikaltimus ir vykdant baudžiamąjį persekiojimą už jo jurisdikcijai priklausančius nusikaltimus.

Tarptautinės teisės ekspertas Dainius Žalimas pastebėjo, kad lig šiol buvo steigiami specialūs teismai, skirti konkretiems genocido atvejams ginkluotų konfliktų teritorijose nagrinėti. Pavyzdžiui, 1993 metais Jungtinių Tautų Saugumo Taryba įsteigė Tarptautinį tribunolą asmenims, kaltinamiems sunkiais humanitarinės teisės pažeidimais buvusios Jugoslavijos teritorijoje, o 1994 metais buvo įsteigtas Tarptautinis Tribunolas asmenims, atsakingiems už genocidą ir kitus sunkius teisės pažeidimus Ruandos teritorijoje, teisti.

Tačiau kartu buvo nuspręsta įkurti tarptautinį baudžiamąjį teismą, kuris būtų nuolat veikiantis ir turintis universalią jurisdikciją kariniams nusikaltėliams bei nusikaltėliams taikai ir žmogiškumui bausti. Tokio iki šiol nebuvo. Jau 1993 metais buvo patvirtintas TBT statuto projektas ir jo komentaras. 1998 metais priimto ir pasirašyto Romos Statuto pagrindu įkurtas TBT, kurio jurisdikcija apribota sunkiausiais nusikaltimais, liečiančiais visą tarptautinę bendriją.

Romos Statutas įsigaliojo tik 2002 metų liepos 1 dieną, todėl TBT turi jurisdikciją tik nusikaltimų, padarytų po šios datos, atžvilgiu.

Pagrindinės kriminalinės bausmės, kurias gali skirti TBT, yra laisvės atėmimas iki 30 metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Laisvės atėmimo bausmė bus atliekama toje valstybėje, kurią pasirinks Teismas iš sąrašo valstybių, pranešusių, kad jos yra pasirengusios priimti nuteistuosius bausmės atlikimui savo penitenciarinėse įstaigose.

Atsižvelgiant į Lietuvos nacionalinę teisę bei į jau egzistuojančius tarptautinius įsipareigojimus, Teisingumo ministerija siūlo ratifikavimo įstatymu pareikšti, kad Lietuva yra pasirengusi priimti Tarptautinio baudžiamojo teismo laisvės atėmimo bausme nuteistus asmenis bausmės atlikimui. Tačiau tik tuo atveju, jei jie yra Lietuvos piliečiai.

Šiuo metu TBT Romos Statutą yra pasirašiusios 139 pasaulio valstybės, tarp jų ir Lietuva. O tarp valstybių, jau ratifikavusių Romos Statutą, yra didžiosios pasaulio valstybės: Australija, Kanada, Didžioji Britanija, Prancūzija, Italija, Vokietija.

Tačiau Romos Statuto nėra ratifikavusios Jungtinės Amerikos Valstijos. Jos pirmiau norėtų gauti teisines garantijas iš kitų valstybių, kad Tarptautiniam teismui nebus išduodami JAV piliečiai. JAV baiminasi, kad TBT atsakomybėn patrauks amerikiečių kareivius politiniais sumetimais, pavyzdžiui, dėl kaltinimų agresija. Tokių kaltinimų būta per Kosovo karą.

Tokia Vašingtono pozicija sukėlė tam tikrą santykių krizę su ES, kuri laikosi principinės pozicijos palaikyti kuo platesnę TBT veiklą, suteikiant jam kuo daugiau laisvės. Praėjusį rudenį ES vadovai nusprendė, kad kiekvienos valstybės reikalas - pasirašyti su JAV susitarimą dėl šios šalies piliečių neišdavimo TBT, ar nepasirašyti.

Lietuva, kuri yra kandidatė į ES, taip pat yra gavusi Vašingtono siūlymą pasirašyti atitinkamą sutartį, tačiau iki šiol joks sprendimas šiuo klausimu nėra priimtas. Pasak šaltinių Užsienio reikalų ministerijoje, Lietuva vis dar konsultuojasi su savo partneriais Vakaruose, ar tokia sutartis galėtų būti pasirašyta, o jeigu taip - kokios formos ji turėtų būti.

D.Žalimas tvirtina, kad Lietuva galėtų pasirašyti sutartį su JAV, net ir ratifikavusi Romos Statutą bei pradėjusi bendradarbiauti su TBT. Tai leidžia ir pats Statutas. Tačiau, pasak teisininko, susitarime su JAV turi būti padaryta išlyga, jog Amerikos piliečiai, įtariami karo nusikaltimais, bet neatiduodami TBT, negali išvengti teisinės atsakomybės ir turi būti teisiami pačiose JAV.

Greičiausiai tokia formuluotė ir bus pasirinkta. Tokiu atveju Lietuva ratifikuos TBT steigimo sutartį, tačiau pasirašys su JAV sutartį dėl jos piliečių neišdavimo šiam teismui su tam tikromis išlygomis. Taip, pasak D.Žalimo, Lietuva įtiks ir JAV, kurios labai svarbios integracijos į NATO prasme, ir ES valstybėms.