Doveika apie jaunimą: jie religingesni nei mūsų karta Pereiti į pagrindinį turinį

Doveika apie jaunimą: jie religingesni nei mūsų karta

2026-02-20 13:56

Belgijoje dvasininkai džiaugiasi, kad vis daugiau jaunų žmonių grįžta į bažnyčias. Panaši tendencija stebima ir Prancūzijoje. Kunigas Ričardas Doveika atsakė, ar ir Lietuvoje jaunimas vėl renkasi tikėjimo kelią.

Ričardas Doveika
Ričardas Doveika / T. Biliūno / BNS nuotr.

– Kas vyksta Europoje – ar tikrai jaunimas grįžta į bažnyčią?

– Reiškiniai, kurie vyksta Europoje, yra džiuginantys. Belgijoje ir Prancūzijoje matome ne tik pakrikštytų katalikų sugrįžimą į aktyvesnį Bažnyčios ir bendruomeninį gyvenimą, bet ir didelį nekrikštytų žmonių atradimą Katalikų Bažnyčioje. Daugybė žmonių pradeda katechumenų kelią, kuris trunka visus metus, ir ateina į Bažnyčią, kai dalis jos narių dėl įvairių priežasčių buvo nutolę.

Tai rodo šiandienos pasaulio poreikį, kai žmogus kelia egzistencinius klausimus: kas aš esu, iš kur atėjau, koks mano gyvenimo tikslas. Dirbtinio intelekto iššūkiai, migracija, kitų kultūrų ir religijų plėtra skatina ieškoti atsakymų. Žmonės dažnai jaučia, kad turi viską, bet stokoja prasmės ir jaučiasi tušti iš vidaus.

 Jaunoji karta, gimusi jau po nepriklausomybės, yra smalsi religijos pažinimui.

Lietuvoje taip pat susiduriame su panašiais reiškiniais. Tai, kas vyksta Visuotinėje Bažnyčioje, paliečia ir mus. Bažnyčia išgyveno skandalus ir sunkumus, tačiau geba pripažinti klaidas, valytis ir prisiimti atsakomybę.

Tie, kurie liko Bažnyčioje, išgyveno šį laikotarpį kartu, nepaisant skausmo. Buvo ir bandymų atsisakyti tikėjimo, tačiau jie nebuvo dominuojantys.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ką šiandien matote Lietuvoje – ar jaunimas grįžta į Bažnyčią? Ko jis ieško?

– Bažnyčios Lietuvoje yra pilnos jaunų žmonių ir šeimų su mažais vaikais. Jose kuriamos erdvės vaikams – jie gali būti užimti, o tėvai tuo metu melstis. Jaunoji karta, gimusi jau po nepriklausomybės, yra smalsi religijos pažinimui. Ji dažnai yra religingesnė nei jų tėvai ar seneliai. Religija jiems tampa tapatumo, bendruomenės ir asmeninio gyvenimo patirties dalimi. Tikėjimas visada yra su žmogumi ir dėl žmogaus. Lietuvoje matome daug gražių ženklų, leidžiančių tikėtis stiprėjančio tikėjimo.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Krivis

Kas naktimis į Arkikatedros rūsius įleidžia užsieniečius? Kur dingo Vytauto Didžiojo Palaikai ir insignijos?
1
0
Visi komentarai (1)

Daugiau naujienų