Reprezentatyvaus tyrimo metu 65 proc. apklaustųjų teigė, kad jėgainė kelia grėsmę Lietuvos saugumui. 23 proc. sakė grėsmės nematantys, 12 proc. neturėjo nuomonės.

Stato tik 50 kilometrų nuo Vilniaus

Astravo atominę elektrinę Rusijos korporacija „Rosatom“ stato 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuvos vyriausybė teigia, kad darbai vykdomi nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos standartų. Minskas šiuos priekaištus neigia.

Siekdama sukliudyti projektą, Lietuva žada neįsileisti joje gaminamos elektros, tačiau ekspertai sako, kad blokavimas būtų efektyvus tik prisijungus kitoms regiono šalims.

Lietuvos vyriausybė dar 2016 metų pradžioje kreipėsi į Latviją, Estiją, Lenkiją ir Suomiją, siūlydama sutarti neįsileisti jėgainės elektros į ES rinką, tačiau tokiai iniciatyvai kol kas pritaria tik Lenkija.

Rugpjūčio 10-24 dienomis apklausta 1014 Lietuvos gyventojų nuo 15 iki 74 metų.

Visuomenė nusipelno būti informuota

Lietuvos užsienio reikalų ministras teigia, kad visuomenė turi būti informuota apie netoli Lietuvos sienos statomą Astravo atominę elektrinę (AE). Linas Linkevičius dar kartą pabrėžė, kad Lietuva reikalauja jėgainę statyti pagal Espo konvencijos standartus, pagal Europos Sąjungos taisykles atlikti rizikos testus.

„Kalbant apie branduolinės energetikos objektus, ne tik Lietuvos, bet ir Baltarusijos visuomenė nusipelnė išsamios informacijos apie šį projektą. (...) Visuomenės apklausos yra svarbios, nes visuomenė turi būti informuojama ne emociškai, bet faktais“, - trečiadienį spaudos konferencijoje, kurioje pristatyta rinkos tyrimų bendrovės RAIT apklausa apie Astravo AE grėsmę, kalbėjo L.Linkevičius.

L.Linkevičius teigė, kad kitą savaitę turėtų vykti Orhuso konvencijos šalių susitikimas, kuriame be kitų klausimų bus aptarta ir Astravo jėgainės problematika bei visuomenės informavimo klausimai.

Visuomenė yra gerai informuota apie statybų aikštelėje įvykusius incidentus, visuomenė tą mato ir reaguoja. Taip pat žinome Rytuose esančią darbo kultūrą ir tai kelia didelį nerimą.

„Mes reikalaujame stabdyti jėgainės statybas ir tęsti darbus pagal Espo konvencijos standartus, kad būtų atlikti rizikos ir atsparumo vertinimo testai pagal Europos Sąjungos taisykles, kad būtų iki galo ištirti aikštelės parinkimo principai ir kriterijai“, - Lietuvos keliamus klausimus dėl Astravo AE priminė L.Linkevičius.

Ministras pridūrė, kad Astravo AE ir joje pagamintos elektros pirkimo klausimu Lietuvai pritaria Lenkija, tačiau Latvija, Estija ir Suomija turi kiek kitokias pozicijas.

Seimo narys konservatorius Dainius Kreivys teigė, kad visuomenės apklausa rodo, jog Astravo AE grėsmė yra reali.

„Visuomenė yra gerai informuota apie statybų aikštelėje įvykusius incidentus, visuomenė tą mato ir reaguoja. Taip pat žinome Rytuose esančią darbo kultūrą ir tai kelia didelį nerimą. (...) Lietuva niekada nesusitaikys su tokios atominės elektrinės eksploatacija, aiškiai matome, kad ši elektrinė yra realus pavojus mūsų saugumui, gyventojų sveikatai , gamtai“, - spaudos konferencijoje kalbėjo Seimo opozicijos atstovas.

Astravo AE Rusijos korporacija „Rosatom“ stato 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuvos vyriausybė teigia, kad darbai vykdomi nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos standartų. Minskas šiuos priekaištus neigia.

Siekdama sukliudyti projektą, Lietuva žada neįsileisti joje gaminamos elektros, tačiau ekspertai sako, kad blokavimas būtų efektyvus tik prisijungus kitoms regiono šalims. Lietuvos vyriausybė dar 2016 metų pradžioje kreipėsi į Latviją, Estiją, Lenkiją ir Suomiją, siūlydama sutarti neįsileisti jėgainės elektros į ES rinką, tačiau tokiai iniciatyvai kol kas pritaria tik Lenkija.

Du 1200 megavatų Astravo AE reaktoriai turėtų pradėti veikti 2020-ųjų vasarą.