- Margiris Meilutis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) penktadienį atsisakė priimti buvusio vidaus reikalų ministro ir buvusio krašto apsaugos viceministro Eimučio Misiūno skundą dėl prezidento Gitano Nausėdos atsisakymo grąžinti jį į anksčiau eitas teisėjo pareigas.
Teismo vertinimu, skundas atmetamas, nes jis nepriklauso administracinių teismų kompetencijai.
Nutartyje pažymėta, kad spręsdamas dėl teisėjo skyrimo į pareigas prezidentas ne atlieka viešojo administravimo funkciją, o įgyvendina valstybės valdžią, todėl šis sprendimas negali būti adminsitracinio ginčo objektas.
„Teismui nekyla jokių abejonių, jog teisėjų, kaip valstybės valdžią vykdančių valstybės pareigūnų, korpuso formavimas yra tokia Respublikos Prezidento veikla, kuri yra susijusi išimtinai ir išskirtinai su jo įgyvendinama valstybės valdžia, o ne su viešuoju administravimu susijusi veikla, todėl administraciniai teismai negali tirti tokios Respublikos Prezidento veiklos, lygiai kaip ir negali įpareigoti Respublikos Prezidentą išleisti aktą (dekretą), susijusį su minėtu valstybės valdžios įgyvendinimu“, – rašoma teismo nutartyje.
Administraciniai teismai negali tirti tokios Respublikos Prezidento veiklos, lygiai kaip ir negali įpareigoti Respublikos Prezidentą išleisti aktą (dekretą), susijusį su minėtu valstybės valdžios įgyvendinimu.
Nutartyje taip pat pabrėžiama, kad dėl žalos atlyginimo E. Misiūnas gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.
Pirmieji apie teismo sprendimą pranešė portalas delfi.lt.
Į VAAT E. Misiūnas kreipėsi kovo pradžioje. Jis teigė, kad atsisakydami grąžinti jį į teisėjo pareigas, šalies vadovas ir jo teisės grupės patarėjai pažeidė įstatymus ir Konstituciją.
Jis taip pat tvirtino, kad priimdamas sprendimą dėl teisėjo statuso neatnaujinimo, prezidentas „negalėjo ištraukti naujadaro“ – politinio atšalimo.
G. Nausėda anksčiau yra sakęs, kad buvęs ministras teisėju kol kas dirbti negali, nes pernai rudenį dalyvavo rinkimuose kaip Lietuvos valstiečių ir žaliųjų kandidatas.
Anot prezidentūros, E. Misiūnas negali eiti teisėjo pareigų, nes neatitinka politinio neutralumo reikalavimų.
E. Misiūnas nuo 2016 metų gruodžio iki 2019-ųjų vasaros premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje vadovavo Vidaus reikalų ministerijai, tačiau atnaujinus valdančiąją koaliciją jo pareigas perėmė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Rita Tamašunienė.
2019-ųjų spalį E. Misiūnas tapo krašto apsaugos viceministru, prieš tai mėnesį jis dirbo ministro Raimundo Karoblio patarėju.
Prieš tapdamas ministru E. Misiūnas metus dirbo teisėju Vilniaus apylinkės teisme.
Iki tapdamas teisėju, E. Misiūnas yra dirbęs Specialiųjų tyrimų tarnyboje, dėstė tuometinėje Policijos akademijoje.
Šis teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apie gaisrą Medininkų pasienio punkte – naujos detalės
Medininkų pasienio kontrolės punkto angare ketvirtadienio naktį kilo gaisras, buvo uždarytas eismas. Paaiškėjo ir daugiau detalių. ...
-
Žalgiriečiai kviečia visus į svarbią kovą: savo paramą dabar galite parodyti ir jūs
Ne kartą parodžiusi savo tvirtą poziciją dėl karinės agresijos Ukrainoje, Kauno „Žalgirio“ organizacija ir toliau siekia padėti už savo laisvę kovojantiems ukrainiečiams. „Žalgirio“ krepšininkai prisijungė prie Pakru...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
Vilniuje kaimynų bendrystę stiprins per dešimt bendruomenių projektų1
Sostinė bendruomenių tradicijas kuriančioms ir puoselėjančioms iniciatyvoms šiemet skiria 50 tūkst. Eur. Parama paskirstyta dvylikai kaimynystės ryšius stiprinančių projektų – isi jie dedikuoti vilniečių įtraukimui į kultūrin...
-
Programa „Vizija – nulis“: pasirinktos 44 priemonės žuvusiųjų skaičiui keliuose mažinti2
Vilniuje ketvirtadienį pasirašytas tarpinstitucinis memorandumas dėl valstybinės eismo saugumo programos „Vizija – nulis“ priemonių plano įgyvendinimo, kuriuo bus siekiama iki 2030 m. žymiai sumažinti žuvusiųjų skaičių &sca...
-
I. Šimonytė: „Rheinmetall“ atėjimas į Lietuvą gali būti išnaudojamas gąsdinant dalį visuomenės15
Vokietijos gynybos pramonės atstovei „Rheinmetall“ planuojant įkurti gamyklą Lietuvoje, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė tikina, kad tam tikros grupės gali išnaudoti šį faktą, kaip dalies visuomenės gąsdinimo įr...
-
Dezinformacijos grėsmė: kaip pažaboti melagienas3
Lietuviai supranta, kad kasdienėje aplinkoje juos supa ne tik naudinga, bet ir melaginga informacija, tačiau labiausiai paplitę dezinformacijos naratyvai ne vieną vis dar suklaidina. Plačiai pateikiama informacija apie karą ir tarptautinius santykius, sv...
-
Mugė Laisvės alėjoje – dar gausesnė2
Trim dienom nuo penktadienio į Kauną susirinks ūkininkai, tautodailininkai, amatininkai ir susiveš įdomiausio, skaniausio, gražiausio, ką turi. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ žada įspūdžių, reginių, unikalių dirbinių, gaminių i...
-
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų
Lietuvos pasienyje su Baltarusija penktą parą iš eilės nefiksuota bandymų neteisėtai patekti į šalį, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Susisiekimo ministerijoje pasirašomas memorandumas dėl žūčių keliuose mažinimo6
Ketvirtadienį Susisiekimo ministerijoje pasirašomas žūčių keliuose mažinimui skirtos programos „Vizija–nulis“ programos plano įgyvendinimo memorandumas. ...