„Pranešėjų apsaugos įstatymo sudarytos galimybės saugiu būdu, išsaugant savo tapatybės konfidencialumą, pateikti institucijoms tirti visuomenės interesams reikšmingus duomenis negali tapti viešų spekuliacijų ir manipuliacijų objektu“, – E. Pašilis cituojamas Generalinės prokuratūros paskelbtame pranešime.

„Nedera sudaryti ir situacijų, kai pasitikėjęs valstybės apsauga asmuo staiga tampa pirmųjų antraščių žiniasklaidoje herojumi, nebent jis pats to nori“, – pažymi prokuratūros vadovas.

Prokuratūra pranešimą skelbia reaguodama „į situaciją dėl pranešėjo atskleidimo ir jo pateiktos informacijos, susijusios su šalies žvalgybos veikla“.

Pranešėjas pernai yra informavęs tuometinį Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Vytautą Baką, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovybės nurodymu 2018–2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinką ir diplomatą Vygaudą Ušacką.

Nedera sudaryti ir situacijų, kai pasitikėjęs valstybės apsauga asmuo staiga tampa pirmųjų antraščių žiniasklaidoje herojumi, nebent jis pats to nori.

Viešai paskelbus pranešėjo pateiktą medžiagą, Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pavaduotojas Remigijus Bridikis trečiadienį iškvietė apie galimus pažeidimus departamente pranešusį žvalgybos pareigūną, aiškinosi, ar jis yra pranešėjas, ar jų yra daugiau.

Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis ketvirtadienį spaudos konferencijoje patvirtino, kad jo pavaduotojas R. Bridikis buvo susitikęs su pranešėju, tačiau teigė, kad tai nebuvo spaudimas. Jis taip pat patvirtino, kad minėtame susitikime su žvalgybos pareigūnu R. Bridikis jo klausė ir apie kitus galimus pranešėjus.

VSD vadovas D. Jauniškis teigė šiuo atveju pažeidimų neįžvelgiąs.

Generalinė prokuratūra pranešė, kad „į šiandien ryte prokuratūroje gautą informaciją buvo sureaguota nedelsiant, priimti atitinkami sprendimai“. Kokie tai sprendimai, prokuratūra nekomentuoja.

Generalinis prokuroras pranešime taip pat teigia, kad „įvertinti bet kokius įtarimą sukėlusius veiksmus, procesus, sprendimus ir pasakyti, ar jais buvo pažeistos kokios nors teisės ar etikos normos, galima tik surinkus išsamią informaciją, o ne turint atskirus jos fragmentus“.

„Manipuliacijos neišsamia, nepatvirtinta informacija, siekiant neįvardintų tikslų, ne tik labai greitai pavers šį įstatymą tiesiog žodžių rinkiniu, bet taip pat gali padaryti ir sunkiai prognozuojamo dydžio žalą visai valstybei“, – sako E. Pašilis.

Praėjusiais metais gautą medžiagą V. Bakas perdavė Specialiųjų tyrimų tarnybai ir Generalinei prokuratūrai, o sužinojęs, kad tyrimas nebeatliekamas, Seimo valdybai prieš porą savaičių pasiūlė inicijuoti parlamentinį tyrimą.

Situaciją nagrinėjęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas yra išklausęs informaciją apie Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos atliktą patikrinimą dėl pareigūno medžiagos. Po uždaro posėdžio komiteto vadovas  Dainius Gaižauskas žurnalistams sakė, kad pareigūnai gautą medžiagą tikrino dešimt mėnesių ir nusikalstamų veikų požymių nebuvo nustatyta.