- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kandidatas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjus Egidijus Šileikis teigia, kad jam pretenduojant į šias pareigas neprivalu pateikti sveikatos pažymos ir užpildyti klausimyną dėl dirbo su slapta informacija.
„Aš esu kandidatas be įprastos procedūros siūlomas, man nereikia to, ko reikia pretendentui į apylinkės teismo teisėjus. Tokia mano nuomonė“, – ketvirtadienį Seime sakė buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas.
Kovo pabaigoje prezidentas Gitanas Nausėda pateikė Seimui jo kandidatūrą į LAT teisėjus, tačiau Seimas jos nesvarstė, nes Nacionalinė teismų administracija pranešė negavusi iš E. Šileikio visų būtinų dokumentų, tai yra sveikatos pažymos ir informacijos, kad kandidatas užpildė klausimyną dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.
Ketvirtadienį klausimas įtrauktas į posėdžio darbotvarkę to pareikalavus prezidentui.
E. Šileikis ketvirtadienį stebėjosi, kodėl teisėjas sveikatą turi tikrintis ten, kur tai daro statutiniai pareigūnai. Jis tvirtino, kad visi jo sveikatos duomenys yra privačioje gydymo įstaigoje, galima kreiptis ten norint juos sužinoti.
„Kodėl privati įstaiga laikoma nepatikima?“ – klausė kandidatas į Aukščiausiojo Teismo teisėjus.
Kalbėdamas apie leidimą dirbti su įslaptinta informacija, jis tvirtino, kad yra du Konstitucinio Teismo nutarimai, jog teisėjams teisė dirbti su įslaptinta informacija kyla iš Konstitucijos, o ne iš įstatymų, ar Valstybės saugumo departamento išduoto leidimo.
„Tai yra popierius, kurį galima suplėšyti. Bet pats leidimas gimsta iš Konstitucijos“, – teigė teisininkas.
Anot jo, dabartiniame įstatyme įtvirtinta norma yra ydinga.
„Asmuo, kuris nori tapti teisėju, verčiamas gauti dokumentą, kurį paskui galima išmesti, nes tau vykdant teisingumą jo nereikia“, – kalbėjo kandidatas.
Jis sakė buvęs patikrintas Specialiųjų tyrimų tarnybos, kaip to reikalauja Korupcijos prevencijos įstatymas.
„Jūs mane norėjote pakišti po VSD vėliava, o aš nežinau, kas ten manęs laukia. Pavyzdžiui, aš trejus metus viename bendrabučio kambaryje gyvenau su Vygaudu Ušacku („Avia Solutions Group“ valdybos nariu – BNS). Sakys, kadangi jis dabar dirba tokioje bendrovėje, o kambariokas įtartinas, ir tu negausi leidimo. Kam man to reikia?“ – sakė E. Šileikis.
Jis taip pat ketvirtadienį paaiškino, kodėl rašė pastabas „MG grupės“ ginče su Seimo nariu Vytautu Baku. Koncerno advokatai ginče dėl dalykinės reputacijos rėmėsi šio mokslininko pateikta V. Bako pareiškimų analize ir išvada apie jo teiginius.
Asmuo, kuris nori tapti teisėju, verčiamas gauti dokumentą, kurį paskui galima išmesti, nes tau vykdant teisingumą jo nereikia.
V. Bako ir „MG grupės“ koncerno, anksčiau besivadinusio „MG Baltic“, ginčas baigėsi taikos sutartimis.
LRT anksčiau pranešė, kad E. Šileikis pastabas rašė ir „MG grupės“ vadovui Dariui Mockui, prieš dvejus metus su žmona besikreipusiam į Konstitucinį Teismą dėl gyventojų pajamų mokesčio įstatymo atitikties Konstitucijai.
E. Šileikis tvirtino tokias išvadas rašęs ne tik minėtai verslo grupei, bet ir Notarų, Architektų rūmams, smulkiojo ir vidutinio verslo organizacijai, Vežėjų asociacijai, kitoms organizacijoms.
„Mano arkliukas nuo studijų laikų – Seimo nario teisinė padėtis (...) Kodėl sukaupęs tokį įdirbį, aš negaliu pamatyti unikalaus dalyko – pirmą kartą Lietuvoje grupė Seimo narių patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Fantastika mokslui! Tai ne fantastika politikai, liūdnas dalykas, bet mokslui tai yra iššūkis“, – tvirtino jis.
„Ir vienas Seimo narys pirmą kartą per 30 metų buvo bandomas patraukti ir civilinėn atsakomybėn už žodžius, kurie galimai pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją. (...) Ir atėjo advokatai pas Šileikį, ne dėl to, kad buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, o dėl to, kad jis parašęs monografiją, parašęs diplominį darbą, magistro darbą. Ir staiga aš dabar šiais metais visa tai gaunu atgal, kaip galimą mano reputacijos kompromitavimą. Nu atsiprašau“, – kalbėjo E. Šileikis.
Honoraro dydžio neatskleidė
Į V. Bako klausimą, kiek jam sumokėjo „MG grupė“ už įžvalgas, kandidatas teigė negalįs to atskleisti, nes tai prieštarauja Advokatūros įstatymui.
„Paklauskite, kiek man visi sumokėjo. Ir kodėl reikia šiuose parlamento rūmuose murkdyti kandidatą dėl to, kad jis, kaip sakote, komercializavo mokslą?“, – kalbėjo kandidatas į LAT teisėjus.
Šiuo metu E. Šileikis dirba Vilniaus universitete, yra Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros profesorius.
„E. Šileikis yra vienas ryškiausių Lietuvos konstitucionalistų, išugdęs vieną teisininkų kartą“, – pristatydama kandidatą ketvirtadienį sakė prezidento patarėja Jūratė Šovienė.
„Didelė jo patirtis, sukauptos žinios ir kritinis mąstymas neabejotinai praturtins LAT ir padės teismo bylose atskleisti bei plėtoti viešojo intereso gynimo konstitucinius aspektus“, – teigė ji.
E. Šileikis 1990-aisiais baigė studijas Vilniaus universitete (VU) Teisės fakultete, 1991-aisiais Frankfurto prie Maino universitete Vokietijoje įgijo teisės magistro, 1994 metais – ir mokslų daktaro laipsnį.
Jis yra dirbęs VU Teisės fakulteto asistentu, fakulteto prodekanu. Jis taip pat yra dirbęs Seimo kanceliarijos Teisės skyriaus patarėju, Vyriausybės kanceliarijos patarėju viešojo administravimo klausimais.
2008–2017 metais teisininkas ėjo Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas ir tapo pirmuoju teisėju, pradėjusiu naudotis teise pareikšti atskirąją nuomonę Konstituciniame Teisme.
Aukščiausiojo Teismo teisėjus skiria Seimas prezidento teikimu.
E. Šileikio kandidatūrą svarstys Seimo komitetai ir frakcijos, dėl jo paskyrimo parlamentarai planuoja balsuoti po dviejų savaičių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: į gydymo įstaigą kreipęsis vyras sužinojo, kad neteko Lietuvos pilietybės
Į gydymo įstaigą kreipęsis Lietuvos ir Izraelio pilietybes turėjęs vyras sužinojo, kad neteko Lietuvos pilietybės, skelbia „15min“. ...
-
Seimas linkęs numatyti mamų psichinei sveikatai skirtą atmintiną dieną2
Seimas svarstys Atmintinų dienų įstatymo pataisas, siūlančias gegužės pirmąjį trečiadienį minėti Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną. ...
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos6
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks2
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...