E. Švenčionienė: „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ – dalinė valdžios opozicija

„Mes norim taikiai auginti vaikus, kurti savo šalį, groti, šokti, bet formuojama kitokia nuomonė, dirbtinai išpūstas burbulas, bandoma iš mūsų kažką sukurpti“, – per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo posėdį trečiadienį kalbėjo E. Švenčionienė.

Teisme buvo iš esmės pradėta nagrinėti civilinė byla dėl forumo likvidavimo. Į teismą kreipusis Generalinė prokuratūra teigia, kad asociaciją likviduoti prašoma įvertinus jos vadovės pasisakymus, taip pat narių veiksmus vykstant į Rusiją.

„Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ vadovė E. Švenčionienė ir keturi su juo susiję asmenys – Dmitrijus Glazkovas, Kazimieras Juraitis, Algirdas Paleckis ir Mindaugas Ramoška – šioje byloje dalyvauja kaip tretieji asmenys.

Teisę į žodžio laisvę garantuoja Konstitucija, o ypač kai kalbama apie valdžios kritiką, visose šalyse yra valdžios kritika, pozicija ir opozicija yra normalu kritikuoti valdžią, siekiant saugesnės visuomenės.

„Kryptingas nuomonės formavimas, pasitelkiant žiniasklaidą, niekas mūsų niekur nefinansavo, mes pasiruošę taikiems ir geriems santykiams palaikyti“, – sakė asociacijos vadovė.

Teismas per posėdį išklausė Generalinės prokuratūros paaiškinimų ir pradėjo klausyti atsakovų paaiškinimų.

Prokuratūra laikosi pozicijos, jog asociacijos veikla neatitinka įstatymų reikalavimų, be to, analizuojant E. Švenčionienės pasisakymus Rusijos žiniasklaidai nustatyta, kad juose pritariama Rusijos karui prieš Ukrainą.

Prokuratūros teigimu, asociacijos nariai menkino Lietuvą, kritikavo šalies narystę Europos Sąjungoje, tvirtino, kad rinkimai Lietuvoje negalioja, neigė okupaciją, pateisino trėmimus.

E. Švenčionienė savo ruožtu pabrėžė teisę į žodžio laisvę ir valdžios kritiką.

„Teisę į žodžio laisvę garantuoja Konstitucija, o ypač kai kalbama apie valdžios kritiką, visose šalyse yra valdžios kritika, pozicija ir opozicija yra normalu kritikuoti valdžią, siekiant saugesnės visuomenės. Labai gaila, skaudu ir neteisinga, kad niekas neleidžia pasisakyti atstovams, jei jie neturi atstovo Seime. Mūsų veiklą per savo matymo ir suvokimo prizmę pristato kiti žmonės, ji tampa nebe ta, kurią mes vykdome“, – kalbėjo E. Švenčionienė.

Teisme buvo peržiūrėti įvairių Lietuvos televizijos kanalų žinių ir laidų vaizdo įrašai, juose pranešta apie asociacijos narių vizitus į Baltarusiją, komentarus pateikė Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis, teisininkas Dainius Žalimas. Pastarojo interviu apie teisėsaugos neveiklumą asociacijos dalyvių atžvilgiu E. Švenčionienė įvertino kaip susidorojimą su ja. 

Ji laikėsi pozicijos, kad Generalinė prokuratūra ignoruoja galiojantį asociacijų įstatymą,  interpretuoja asociacijos veiklą, susiaurina įstatymu apibrėžtos asociacijos sąvoką.

„Asociacijos numatoma veikla yra plati, todėl ir veikla yra daugialypė, kadangi su kaimynais siejamos veiklos gali būti labai įvairios“, – sakė E. Švenčionienė.

Teisėsaugos dėmesio asociacija sulaukė po jos atstovų apsilankymo Maskvoje, kur jos atstovai susitiko su Rusijos visuomenės rūmų atstovais ir surengę spaudos konferenciją kėlė abejones dėl dabartinės Lietuvos valdžios išrinkimo teisėtumo, kaltino ją darant ekonominę žalą ir bauginant savo piliečius dėl galimo Rusijos įsiveržimo.

Anksčiau E. Švenčionienė su bendražygiais lankėsi Baltarusijoje, susitiko su jos autoritariniu vadovu Aliaksandru Lukašenka.