Eglutė puošiama per Kūčias

Klaipėda pamažu puošiasi kalėdiniais atributais, Teatro aikštėje jau įžiebta Kalėdų eglė.

Tačiau namuose skubėti puošti eglutes dar anksti. Klaipėdos etnokultūros centro etnologė Valerija Jankūnaitė sakė, kad tradiciškai eglutės puošiamos tik Kūčių rytą.

„Puošti eglutes Lietuvoje pradėta ne taip jau ir seniai – tik XIX amžiuje. Šis paprotys atkeliavo iš Vokietijos. Kūčių rytą tėvas išvažiuodavo į mišką parvežti eglutės, kurią vaikai papuošdavo savo pačių per adventą pasigamintais žaislais. Per Tris Karalius – sausio 6 dieną – eglutė būdavo nupuošiama. Tėvas vaikų akivaizdoje ją sukapodavo ir sudegindavo“, - aiškino etnologė.

Pašnekovė sakė, kad šiais laikais ne visada yra galimybių laikytis tradicijų. Dėl šildymo kambariuose labai išsausėja oras, todėl eglučių spygliai greičiau nubyra. V.Jankūnaitė patarė netgi pagalvoti, ar apskritai verta puošti gyvą medelį. „Jei nėra sąlygų papuošti gyvą eglutę, geriau apsiriboti dirbtine arba vien tik šaka. O tie, kas turi kieme eglutę, gali papuošti ją“, - siūlė etnologė.

V.Jankūnaitė sakė, kad klysta tėvai, kurie neleidžia vaikams puošti eglutės ir daro tai patys. „Eglutės puošimas – ne suaugusiųjų užsiėmimas. Ją Kūčių rytą turi puošti vaikai ir jų reikalas, kaip eglutę papuošti. Mamos turėtų pasitikėti vaikais ir nebijoti, kad jie sudaužys kokį nors žaislą. Juk būtent vaikams eglutė ir skirta, jie tiki jos stebuklingumu. Eglutė namuose simbolizuoja gyvą medelį, aplink kurį vyksta visas kalėdinis veiksmas: slepiasi nykštukai, dovanėlės“, - teigė pašnekovė.

V.Jankūnaitė pasakojo, kad anksčiau lietuviai prieš didžiąsias žiemos šventes eglišakiais apkaišydavo šventųjų paveikslus, kėdes, troboje pastatydavo šiaudų kūgį.

Daug svarbiau už namų puošimą mūsų protėviams būdavo išsivalyti. Todėl per adventą prasidėdavo didysis tvarkymasis: būdavo šluojama troba, valomos dulkės, voratinkliai, iš namų išnešama tai, kas nebereikalinga – įvairūs seni rakandai. Taip būdavo kuriama šventinė nuotaika. Žmonės tikėjo, kad į švarius namus ateis daug džiugių įvykių, gerų naujienų.

Svarbus būdavo ir prausimasis pirtyje. Tikėta, kad šventes reikia sutikti švariu kūnu ir siela.

Per Kalėdas teikti, pasak V.Jankūnaitės, materialias dovanas – irgi nelietuviškas paprotys. Etnologė pasakojo, kad teikti dovanas pradėta tada, kai vaikus lankydavo ne Kalėdų Senelis, o Senis Šaltis.

Lietuvių šeimose svarbiausia dovana būdavo, jeigu tėvas paglostydavo vaiko galvą, padrąsindavo tuos, kuriems nesiseka.