„Jau, matyt, procesai Lietuvoje vyksta. Mes matome įvairių visuomenės sektorių įsitraukimą į šitą klausimą. Tai ir yra ką mes sakome, nes integracija yra visų reikalas, visos visuomenės reikalas“, – Pasaulinės pabėgėlių dienos proga Naujininkų pabėgėlių stovykloje Vilniuje surengtoje diskusijoje sakė Jungtinių tautų pabėgėlių agentūros (UNHCR) atstovė Lietuvoje Renata Kuleš.

„Kuo mes galime pasidžiaugti ir kur link keliaujame intensyviai paskutinius metus, tai ir mentorių, ir kuratorių didesnis įsitraukimas. Nesakau, kad nebuvo to įsitraukimo, bet galime skirti daugiau dėmesio sprendžiant individualiai atvejus ir atsižvelgiant į individualų žmogų“, – pažymėjo Pabėgėlių priėmimo centro direktorė Beatričė Bernotienė.

Jos teigimu, šiuo klausimu visuomenė stiprėja, tampa labiau atsiliepiančia ir įsiklausančia.

„Mano nuomonė, per penkerius metus labai stipriai pasikeitė situacija, labai stipriai padidėjo dėmesys šitam klausimui. Išgyvename labai skirtingus migracijos srautus ir pats visuomenės nusiteikimas buvo skirtingas. Man atrodo, mes iš tų dalykų labai nemažai išmokome“, – sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsieniečių integracijos grupės vadovė Laura Perevičiūtė.

Ji pažymėjo, kad pastebimas didesnis savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų ir kitų parterių dėmesys pabėgėlių integracijos klausimais.

Anot Pabėgėlių priėmimo centro, šiuo metu Rukloje, Naujininkuose ir Girionyse parama teikiama 350 užsieniečių, iš kurių 224 yra Ukrainos piliečiai. 75 proc. visų Pabėgėlių priėmimo centre esančių gyventojų sudaro moterys ir vaikai. Dauguma asmenų yra atvykę iš Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos, Tadžikistano, Irako, Kongo ir kitų valstybių.

32 asmenys yra gavę pabėgėlio statusą, 72 – prieglobsčio prašytojai ir keturi neteisėti migrantai.

Mano nuomonė, per penkerius metus labai stipriai pasikeitė situacija, labai stipriai padidėjo dėmesys šitam klausimui.

Dar 17 jų yra perkeliamieji lietuvių kilmės asmenys. Tokiais laikomi humanitarinės krizės ištiktoje užsienio valstybėje ar jos dalyje nuolat gyvenantys Lietuvos piliečiai ar lietuvių kilmės asmenys, turintis teisę atkurti Lietuvos pilietybę.

„Pabėgėlių priėmimo centras išsiplėtė nuo vieno Ruklos padalinio su dviem-trimis šimtais apgyvendinimo vietų iki Ruklos, Naujininkų ir dar Kauno, ir turbūt bendroje sumoje iki tūkstančio apgyvendinimo vietų“, – sakė L. Perevičiūtė.

Šiemet paramą integracijai gavo 699 užsieniečiai savivaldybėse: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Jonavoje, Šiauliuose, Visagine, Zarasuose ir kituose miestuose. Paramą perkeliamiesiems asmenims gavo 199 asmenys, atvykę iš Ukrainos ir Venesuelos.

Trečiadienį pristatytoje UNHCR metinėje ataskaitoje teigiama, kad praėjusiais metais daugiau žmonių nei bet kada anksčiau buvo priversti palikti savo namus.

Ataskaitoje „Pasaulinės priverstinio gyventojų persikėlimo tendencijos 2022“ nurodoma, kad praėjusiais metais dėl karo, persekiojimų, smurto ir žmogaus teisių pažeidimų savo gyvenamąsias vietas paliko rekordinis žmonių skaičius – 108,4 milijono.

„Reikia įvairių idėjų, reikia gerų planų, kad mes galėtume padėti tiems žmonėms, bet iš kitos pusės taip pat yra svarbu žiūrėti į tai, kas yra priežastis, kad tie žmonės traukiasi“, – nurodė R. Kuleš.

„Konfliktų, kurių mes nesugebame išspręsti, tai ir yra didžiausia priežastis labai didžiulio žmonių judėjimo iš savo šalių. Ir vien tik trys šalys, Sirija, Afganistanas ir Ukraina mums nurodo daugiau negu pusė pabėgėlių pasaulyje“, – pažymėjo ji.