Visgi ekspertai atkreipia dėmesį, kad politikai paprastai atliepia visuomenėje vyraujančias nuostatas, kurios, pasak jų, pastaruoju metu tampa vis labiau tolerantiškesnės LGBTQ bendruomenei. Nepaisant to, kad atsiranda aiškiai paramą homoseksualioms poroms reiškiančių politikų bei politinių partijų, ekspertai teigia, kad po šių metų Seimo rinkimų ryškaus proveržio LGBTQ teisių srityje vis dar sunku tikėtis.

Politikai neveikia vakuume

Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė pripažįsta, kad LGBT bendruomenei Lietuvoje vis dar iškyla daugybė esminių problemų, nors visuomenėje visiškos stagnacijos LGBTQ tolerancijos klausimu pastaruoju metu nebėra.

„Visiškos stagnacijos tikrai nebėra. Galbūt žiūrint ne vien tik šios kadencijos kontekste, bet ir truputį plačiau, nuo 2010 metų, tai matome, kad visuomenės reakcija pasikeitė nuo visiško atmetimo ir labai agresyvaus požiūrio iki to, kad besipriešinančių LGBTQ eitynėms tik vienas kitas“, – Eltai sakė M. Jankauskaitė.

Nors ekspertė atkreipia dėmesį, kad šis visuomenėje pastebimas tolerancijos padidėjimas yra svarbus žingsnis, tačiau, pasak jos, tai dar nereiškia, kad kasdienybėje LGBTQ bendruomenei priklausantys asmenys nepatiria diskriminacijos. Vis dėlto, jos teigimu, nepaisant teigiamų pokyčių, visuomenė vis dar yra labai homofobiška.

„Pagrindinis to rodiklis yra tai, kad Lietuva vis dar neturi jokio įstatymo, kuris įteisintų vienalyčių porų partnerystę arba santuoką ir garantuotų tas teises, kurias turi heteroseksualūs asmenys. Tai, kad Seimas vis nepriima tokių įstatymų, rodo, kad giliai viduje visuomenė vis dar yra labai homofobiška“, – sako ji.

M. Jankauskaitė įsitikinusi, kad visuomenėje vyraujančios nuostatos labai dažnai nulemia ir tai, kokias vertybes deklaruoja į Seimą išrinkti politikai.

„Jeigu iš visuomenės eitų signalas, kad mes nepalaikome diskriminacinių veiksmų LGBTQ bendruomenės atžvilgiu, tai politikai labai greitai susiorientuotų, iš kur pučia vėjas, ir labai greitai pradėtų deklaruoti tas vertybes, kurios yra svarbios, kad jie būtų išrinkti“, – savo nuomonę išsakė M. Jankauskaitė.

Tai, kad Seimas vis nepriima tokių įstatymų, rodo, kad giliai viduje visuomenė vis dar yra labai homofobiška.

Ekspertė akcentuoja, kad politikai neveikia vakuume, todėl, pasak jos, labai svarbus yra pažangus visuomenės požiūris.

„Jeigu mes formuojame tokias progresyvias nuostatas, tai partijos neišvengiamai keičiasi, žmonės tose partijose neišvengiamai keičiasi“, – teigė M. Jankauskaitė.

Ryškus proveržis po rinkimų mažai tikėtinas

Lygių galimybių plėtros centro ekspertė atkreipia dėmesį, kad šių metų Seimo rinkimuose jau atsirado progresyvių politinių jėgų, palaikančių LGBTQ žmonių teises, tos pačios lyties asmenų partnerystę bei pasisakančių prieš diskriminaciją. Nepaisant to, M. Jankauskaitės teigimu, politinių jėgų, savo rinkimų kampaniją grindžiančių homofobiniais pasisakymais, yra gerokai daugiau.

Todėl M. Jankauskaitė teigia, kad po Seimo rinkimų tikėtis ryškaus proveržio LGBTQ klausimu greičiausiai nereikėtų. Visgi ji viliasi, kad nedideli, tačiau svarbūs žingsniai sprendžiant LGBTQ bendruomenės problemas bus padaryti.

„Nežinau, ar per ateinančią kadenciją galėtume tikėtis kažkokio proveržio žmogaus teisių srityje, nes iš tikrųjų stagnacijos dar yra labai daug ir per pastaruosius ketverius metus mes galbūt matėme daugiau regreso negu pažangos ir daugiau buvo mėginama bent jau atlaikyti tą situaciją, kuri buvo iki šiol, kad ji bent jau nepablogėtų“, – teigė M. Jankauskaitė.

„Tai labai norėtųsi tikėtis, kad po naujų rinkimų mes turėsime nors ir labai nedidelius, tačiau žingsnius į priekį“, – pridūrė ji.

Bendras nesaugumo jausmas

M. Jankauskaitė taip pat atkreipia dėmesį, kad net ir progresyvūs politikai paprastai referuoja tik į labai konkrečias LGBTQ bendruomenei kylančias problemas, kurias galima spręsti įstatymų pataisomis. Visgi, ekspertės teigimu, svarbu suvokti, kad esminė problema, iš kurios paprastai kyla ir kitos, jog LGBTQ bendruomenė nėra vis dar suvokiama kaip sudėtinė visuomenės dalis.

„Idealiu atveju mes neturėtume skirstyti žmonių į grupes pagal lytinę orientaciją. Juk mes nekuriame atskirų įstatymų veganams, vegetarams, visavalgiams, mintantiems be gliuteno ir t.t. Mes tiesiog žinome, kad yra tokių žmonių, bet atskirų įstatymų jiems nekuriame“, – akcentavo M. Jankauskaitė.

„Iš tikrųjų yra kur kas sudėtingesni procesai ir tų atspalvių yra ženkliai daugiau negu mes įpratę matyti, bet tai ir neturėtų būti svarbu. Socialine prasme tai, kaip individas funkcionuoja visuomenėje, iš viso neturėtų turėti reikšmės“ , – sakė ekspertė.

Lygių galimybių plėtros centro ekspertė taip pat teigia, kad LGBTQ bendruomenei kylančios problemos apima visą žmogaus egzistenciją, todėl, pasak jos, jų nepavyks išspręsti priėmus vos kelis įstatymus.

„Tai yra bendras nesaugumo jausmas, kai nei gyvenimo negali planuoti, nei ramiai funkcionuoti, nei puoselėti romantinių santykių, o ir tavo galimybė turėti šeimą labai apribojama. Tai yra problemos, kurios nesusiveda į du tris įstatymus. Tai iš esmės labai stipriai paveikia visą žmogaus egzistenciją“, – teigė ekspertė.

Visgi M. Jankauskaitė akcentuoja, kad 30 nepriklausomybės metų atnešė vaisių. Tačiau, ekspertės įsitikinimu, tam, kad įvyktų ryškesni pokyčiai ir LGBTQ pagaliau būtų suvokiama kaip sudėtinė visuomenės dalis reikės įdėti dar labai nemažai pastangų.

„Vaisiai, kuriuos mes turime, yra tik pradžių pradžia, tai pirmieji grūdeliai. Tam, kad tie grūdeliai užaugtų, suvešėtų, laukia labai intensyvus darbas. Ir šis darbas yra ne vien tik organizacijų, kurios atstovauja šiems klausimams, pareiga, bet ir namų darbai visai visuomenei“, – sakė M. Jankauskaitė.

Visuomenėje įvyko pokytis

Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Andrius Bielskis taip pat atkreipia dėmesį, kad šių metų Seimo rinkimų debatuose atsirado politinių jėgų, aiškiai deklaruojančių palaikymą LGBTQ bendruomenei. Pasak jo, už LGBTQ teises aiškiai pasisako Laisvės partija bei atsinaujinę socialdemokratai. Profesorius antrina M. Jankauskaitei teigdamas, kad išaugusi politikų parama LGBTQ bendruomenei atliepia visuomenėje įvykusius pokyčius.

Jie suprato, kad elektoratas keičiasi, kad atsiranda ta trisdešimtmečių miestiečių, jaunų profesionalų karta, kurie yra kosmopolitiški, laisvi.

„Jie suprato, kad elektoratas keičiasi, kad atsiranda ta trisdešimtmečių miestiečių, jaunų profesionalų karta, kurie yra kosmopolitiški, laisvi. Ši grupė, sakyčiau, politiškai yra labai nesusipratusi, bet jiems yra aktuali socialiai liberali darbotvarkė, todėl ir LGBTQ teisės yra labai reikšmingos. Sakyčiau, kad Aušrinės Armonaitės ir Remigijaus Šimašiaus partinis projektas yra būtent orientuotas į šį socialinį segmentą, ypač miestų“, – savo nuomonę išsakė jis.

A. Bielskis atkreipia dėmesį, kad visuomenėje tolerancijos LGBTQ bendruomenei pokyčiai vyko pastaruosius 10 metų. Pasak jo, nors naujai atsiradusių rinkėjų grupė nėra didelė, tačiau yra reikšminga miestuose. Todėl ekspertas įsitikinęs, kad ir socialdemokratai, matydami vertybinius pokyčius tarp rinkėjų, nusprendė juos atliepti.

„Socialdemokratai nebegali būti ta kaimo ir mažų miestelių partija, kuri buvo dar vadovaujant Algirdui Butkevičiui. Todėl su Gintautu Palucku ji tapo modernesnė šiuo konkrečiu LGBTQ klausimu“, – sakė jis.

MRU profesorius mano, kad po rinkimų būtų galima tikėtis civilinės homoseksualių asmenų partnerystės įtvirtinimo, o tai, pasak jo, jau būtų didelis pokytis LGBTQ bendruomenei. Visgi A. Bielskis teigia, kad per ateinančią kadenciją beveik nėra galimybės, kad galėtų būti įteisinta tos pačios lyties asmenų santuoka.