Vien spalio–lapkričio mėnesiais Lietuvoje teko net 9 kartus stabdyti Vilniaus oro uosto darbą, buvo paveikta apie 250 skrydžių ir 36 tūkst. keleivių. Kartą buvo laikinai stabdomas ir Kauno oro uosto darbas. Suomijos oro bendrovė „Finnair“ iki gruodžio 10 dienos atšaukė dalį vėlyvų skrydžių į Vilnių ir iš jo.

Ar netapsime Europos užkampiu ir ką daro keliautojai? Apie tai pasakojo kelionių agentūros „Makalius“ įkūrėjas Rimvydas Širvinskas.

– Kaip dabar atrodo keliautojų realybė, kai uždaroma erdvė virš Vilniaus oro uosto?

– Chaoso tikrai yra daugiau, bet remiantis statistika, keliautojų taip pat yra daugiau ir jų daugėja tiek spalį, tiek lapkritį. O nerimo — taip pat daugiau: žmonės klausia, ar skrydis nebus atidėtas, ar nebus atšauktas, ar pasieksime kelionės tikslą? Yra sunku, nes niekas iš anksto nežino. Jei žinotume, galėtume planuotis. Dabar apie oro uosto uždarymus tiek mes, tiek aviakompanijos sužino tik tada, kai jau fiziškai nebeleidžiama patekti į oro erdvę.

– Ar dėl susiklosčiusios situacijos pastebite naujų tendencijų?

– Žmonės atostogų neatsisako. Jei jie planavo keliauti — jie keliauja. Tačiau padaugėjo keliaujančiųjų iš Lenkijos. Klausimas — ar todėl, kad bijo Vilniaus oro uosto nestabilumo, ar todėl, kad skrydžiai iš Varšuvos su kai kuriais kelionių organizatoriais tiesiog yra žymiai pigesni? Ypač tai pasimatė per moksleivių atostogas.

Kita tendencija: žmonės vengia rinktis vakarinius ir naktinius skrydžius. Aš pats planuodamas keliones galvoju: „Jeigu vakare oro erdvė bus uždaryta ir lėktuvas iš Varšuvos nenusileis, tai ryto skrydis 6 val. neišskris. Gal rinktis 10 val. skrydį?“

Rimvydas Širvinskas / J. Elinsko/ BNSnuotr.

– O dar į darbą gali nespėti sugrįžti…

– Taip. Iš Kauno ar Palangos alternatyvų daug nėra — pasirinkimas labai ribotas. Tikiuosi, kad ši situacija laikina. Dabar tai loterija: ar pakilsi, ar nusileisi laiku. Tačiau keliaujant su kelionių organizatoriumi kelionė atšaukta būti negali — tik atidėta kelioms ar keliolikai valandų.

– „Finnair“ stabdo naktinius skrydžius. Kas blogiausio gali nutikti, jei vakarinių reisų atsisakys ir kitos bendrovės?

– Tai realu. Blogiausia — kad aviakompanijos gali vengti Vilniaus oro uosto ir nebeplanuoti ankstyvų ryto ar vėlyvų vakaro reisų. O tai kritiškai svarbu: lėktuvas turi anksti ryte pakilti iš Vilniaus, kad nuvežtų į didžiąsias bazes — Varšuvą, Frankfurtą, Stambulą. Ten vyksta dauguma persėdimų, lietuviai iš ten keliauja tolyn po pasaulį.

Lygiai taip pat svarbu grįžti. Jeigu dieną žmonės grįžta į Amsterdamą ar Paryžių, jie turi paskutiniu reisu grįžti į Vilnių. Jei tokio reiso neliks, jungtys taps nepatogios — aviakompanijoms tai nuostolis, o keliautojai tokių skrydžių nesirinks.

– Ką pasakytumėte jau nukentėjusiems keleiviams?

– Tokiais atvejais keliautojai privalo būti aprūpinti. Jei kelionė atidėta ilgiau nei 3 val., priklauso ir maistas, ir nakvynė. Jei lėktuvas nusileido ne Vilniuje, turi jus pargabenti artimiausiu reisu arba atvežti autobusu.

Tačiau kompensacijos (300–600 eurų pagal ES reglamentą Nr. 261) tokiais atvejais nebus taikomos, jei aviakompanija realiai stengėsi jus parskraidinti kuo greičiau, o skrydžio sutrikdymas buvo ne nuo jos priklausančių aplinkybių.