Ekspertas: vyksta demografinė savižudybė

Pirmasis Rolando ir Irmos vaikas į pasaulį pasibeldė Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną.

„Juokavome, kad sūnaus gimimo metu visi kelia vėliavas. Draugai sakė, jog ir dėl mūsų vėliavą pakels“, – pasakojo naujagimio tėtis Rolandas.

Vaikelio vardas – Jokūbas. Šis Irmai jau trečias vaikas.

„Dėl amžiaus galvojau, kad jau 40 metų per vėlai, bet net atjaunino sakyčiau“, – kalbėjo naujagimio mama Irma.

„Jaunų šeimų, kad atvažiuotų moterys 20 metų – procentaliai yra mažas skaičius“, – tvirtino Respublikinės Panevėžio ligoninės Akušerijos skyriaus vedėjas Raimundas Petrauskas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Pernai gimė daugiau nei 17 tūkst. naujagimių. Tiesa, tai yra tris kartus mažiau nei prieš 30 metų.

„2100 metais nuolatinių gyventojų skaičius sieks 2 mln. 152 tūkst. Palyginti su 2025 metų pradžia – apie 25,5 proc. sumažės“, – tikino Valstybės duomenų agentūros vadovo pavaduotoja Inga Masiulaitytė-Šukevič.

Dabar vienai moteriai tenka vienas vaikas.

Ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinęs, jog gimstamumas privalo tapti valstybės problema.

Šis rodiklis yra demografinė katastrofa arba net demografinė savižudybė.

„Šis rodiklis yra demografinė katastrofa arba net demografinė savižudybė“, – neslėpė jis.

Valdžia didina išmokas už vaikus, finansinių paskatų taip pat daugėja. Be to, Prezidentūros siūlymai pavasarį pasieks Seimo salę.

„Bus siūlomas 0 proc. GPM tarifas, auginantiems antrą ir trečią vaiką“, – sakė prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius.

Kitas siūlymas – įmonėms, įdarbinančioms daugiavaikius tėvus, mažinti pelno mokestį.

„Įvertinama tai, kad tėvams, turintiems du ir daugiau vaikų, sunkiau konkuruoti darbo rinkoje“, – aiškino V. Augustinavičius.

Skirtingos valdžios institucijos yra numačiusios net 127 priemones, kurios galėtų paskatinti gimdyti, pavyzdžiui, būstas, sveikata, švietimas, užimtumas ir kitos sritys.

„Visi šitie dalykai, manau, yra pabirę. Juos reikia sudėti į vieną bendrą veikimą. Tikrai yra galimybės, kad mes galėtume problemą spręsti“, – teigė Seimo pirmininkas Juozas Olekas.

Anot sociologų, tokių priemonių efektas yra tolimas, o gimstamumas smūgį jau sudavė – miršta daugiau, nei gimsta. Kasmet prarandama apie 20 tūkst. gyventojų, tad darbo rinkoje, tikėtina, trūkumų tik daugės.

„Aišku, gimstamumas mums nelabai padės. Tokiu būdu reikia ieškoti migracinių sprendimų bei žmonių, kurie galėtų užpildyti darbo vietas jau dabar“, – dalijosi Socialinių mokslų centro direktorius Boguslavas Gruževskis.

Tiesa, mažas gimstamumas – tai ne tik Lietuvos problema. Be to, anksčiau naudotas argumentas, kad negimdo tik ekonomiškai stiprių valstybių gyventojai, jau netinkamas.

„Indijoje gimstamumo rodiklis taip pat žemas, tad irgi nebepakanka žmonių palaikyti stabilią populiaciją“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

Anot Ž. Maurico, akivaizdu, kad mažo gimstamumo priežastys – visai ne finansinės. Valdžia, pasak ekonomisto, turi ieškoti sprendimų, kaip paskatinti žmones bendrauti ir atsitraukti nuo virtualaus pasaulio.

„Nebekuriamos šeimos, santykius sunku palaikyti. Geriau gi su virtualiu asistentu bendrauti, tad, manau, kad tai yra didžiulis iššūkis viso pasaulio valstybėms“, – neslėpė ekspertas.

Jau dabar prognozuojama, kad 2050 metais europiečiai sudarys vos 7 proc. pasaulio populiacijos.

LNK.lt primena, kad Afrikoje gimstamumas yra didžiausias. Nigerijoje pernai gimė beveik 8 mln. vaikų. Tai dvigubai daugiau, nei visose Europos šalyse kartu sudėjus.