Ar mažėjantis gyventojų skaičius iš tiesų reiškia silpnesnę valstybę? O gal didžiausia problema – ne demografija, aiškino „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.
– Skamba neramiai ir bauginančiai tas skaičius. Ar iš tikrųjų turi pagrindo toks baiminimasis, ar vis dėlto galima įžvelgti ir šviesesnių spalvų, jūsų nuomone?
– Jau tikriausiai esame pratę prie tokių gąsdinimų. Priminsiu, prieš daugiau nei dešimtmetį buvo posakis, kad šviesą turėtų užgesinti paskutinis išvykstantis oro uoste. Bet, kaip matome, tie bauginimai ir prognozės neišsipildė. Lietuva ir jos ekonomika tikrai klesti – matome, kad auga atlyginimai, investicijos, gyventojų perkamoji galia. Tiesa, turime demografinį pokytį, bet kol kas jis nesutrukdė mums tapti nei mažiau turtingesniems, nei mažiau laimingesniems.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Žmonės baiminasi, ypač dabar dirbantieji sako – po 20 ar 30 metų, jeigu toliau taip važiuosime į minusą, kalbant apie gyventojų skaičių, kas išlaikys būsimus pensininkus? Iš tikrųjų tokie skaičiai verčia sunerimti, nes dabar lyg ir išlaikome jau į pensiją išėjusius senjorus. Kaip bus ateityje ir ar tikrai neverta baimintis?
– Iš esmės reikia pripažinti, kad turėsime prisitaikyti ir šiek tiek pakeisti savo įpročius. Tikėtis, kad ateities kartos mus išlaikys senatvėje, reikėtų mažiau. Demografinei situacijai keičiantis, vis mažiau dirbančiųjų turės išlaikyti vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių, todėl solidžias pensijas užtikrinti bus sudėtingiau. Tačiau kalbame apie prisitaikymą ir pokytį, kuris įvyks. Turime ir naująsias technologijas, dirbtinį intelektą – įmonės vis aktyviau jas naudoja ir bent iš dalies gali kompensuoti mažėjantį gimstamumą bei neigiamas demografines tendencijas.
Iš esmės reikia pripažinti, kad turėsime prisitaikyti ir šiek tiek pakeisti savo įpročius.
– Kalbant apie ekonomiką ir Lietuvos konkurencingumą – ar mažėjantis gyventojų skaičius gali lemti prastesnes ekonomines tendencijas, mažesnį bendrąjį vidaus produktą? Kokią koreliaciją čia galima įžvelgti?
– Nėra taip, kad gyventojų skaičiaus mažėjimas tiesiogiai lemia ekonomikos smukimą. Esminis veiksnys yra produktyvumas – ar sugebame dirbti efektyviau, investuoti į švietimą, prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių. Turime daug pavyzdžių, kai šalys, susiduriančios su neigiamomis demografinėmis tendencijomis, vis tiek augo ir tapo turtingesnės, gyventojų perkamoji galia taip pat augo. Todėl panikuoti tikrai nereikia – istorija ir kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad tiek gyventojai, tiek įmonės geba prisitaikyti, nors tai reiškia pokyčius, prie kurių teks priprasti.
– Kokie būtų patarimai kiekvienam žmogui – kaip jau dabar gyventi, kad ne baimė dominuotų, o ruoštumėmės ir judėtume į priekį?
– Vienas svarbiausių dalykų – būti mobilesniems darbo rinkoje. Senstanti visuomenė reiškia profesijų kaitą, technologijų įtaką, dirbtinį intelektą. Taip pat reiktų nebesitikėti, kad jaunesnės kartos sugebės mokėti solidžias pensijas. Svarbu suprasti, kad ateityje gali tekti labiau pasikliauti savimi – taupyti, ruoštis senatvei. Tikėtina, kad jaunimo, galinčio išlaikyti vyresniuosius, bus mažiau, todėl tai yra prisitaikymo klausimas. Tačiau tikrai neverta panikuoti – geriau koncentruotis į tai, ką galime padaryti jau dabar.
Naujausi komentarai