Penktadienį darbą baigė penkias dienas Vilniuje vykusi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Parlamentinės Asamblėjos aštuonioliktoji metinė sesija. Ryte vykusioje plenarinėje sesijoje Parlamentinė Asamblėja priėmė baigiamąjį dokumentą - Vilniaus deklaraciją.

Iš viso Asamblėja priėmė per 20 rezoliucijų
.
Asamblėja priėmė dvi Lietuvos inicijuotas rezoliucijas: „Dėl energetinio saugumo“ ir Slovėnijos delegacijos nario Roberto Bateli ir Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos ESBO PA pirmininkės Vilijos Aleknaitės-Abramikienės parengtą rezoliuciją „Padalintosios Europos suvienijimas: žmogaus teisių ir pilietinių laisvių apsauga 21-jame amžiuje ESBO regione“, dėl kurios įsižeidė Rusijos atstovas.

Pripažįstant tarpusavio priklausomybę energetikos srityje, rezoliucijoje dėl energetinio saugumo pabrėžiamas poreikis diversifikuoti energetinių išteklių tiekimo šaltinius, plėtoti alternatyvius tiekimo būdus ir taip siekti šalių tiekėjų ir šalių vartotojų interesų darnos. ESBO šalys narės įsipareigoja diegti skaidrumo, tarpusavio pasitikėjimo, abipusiškumo, nediskriminavimo ir laisvo priėjimo prie tranzito kelių principus, kurie įtvirtinti Energetikos chartijoje. Rezoliucijoje pabrėžiama tarptautinio bendradarbiavimo būtinybė. Dokumente taip pat atkreipiamas dėmesys į tolesnio atominės energetikos plėtojimo svarbą.

Daugiausia dėmesio plenarinėje sesijoje buvo skirta rezoliucijai „Padalintosios Europos suvienijimas“.

Rusijos Federacijos delegacijos vadovas Aleksandras Kozlovskis sakė, kad dokumente „neteisingai traktuojama istorija“. „Tai yra įžeidimas man ir rusams. Privalome pakeisti organizaciją. Jos tikslu turi tapti bendradarbiavimas, o ne skaldymas“, - sakė A.Kozlovskis.

Replikuodama Lietuvos delegacijos vadovė V. Aleknaitė-Abramikienė pabrėžė, kad „nei Lietuva, nei Seimas neturėjo tikslo suteikti skausmo ar įžeisti. Mes turime nepamiršti pamokomos ir skausmingos istorijos“. Pasak delegacijos vadovės, „nepasitikėjimas tarp tautų - Ribentropo-Molotovo pakto pasekmė“.

Rezoliucijoje „Padalintosios Europos suvienijimas“ smerkiami abu XX amžiaus totalitariniai režimai - nacistinis ir stalinizmo, šalys raginamos atverti savo istorijos ir politikos archyvus, kovoti prieš ksenofobiją, agresyvų nacionalizmą.

Dokumente pabrėžiamas ESBO valstybių narių įsipareigojimas aiškiai ir vienareikšmiškai pasmerkti totalitarizmą, atkreipiamas dėmesys į besitęsiančias antisemitizmo apraiškas ESBO valstybėse narėse, reiškiamas susirūpinimas dėl totalitarinių režimų šlovinimo, taip pat viešų demonstracijų, kuriose palankiai vertinama nacistinė ar stalinistinė praeitis, galimą įvairių ekstremistinių judėjimų ir grupių, tarp jų - neonacių ir skustagalvių, stiprėjimą ir plitimą.

Rezoliucijoje valstybės kviečiamos skirti daugiau dėmesio žmogaus teisėms ir pilietinėms laisvėms, net ir sudėtingu terorizmo grėsmių, ekonomikos krizės, ekologinių nelaimių ir masinės migracijos laikotarpiu.