„Eurobarometras“: jauni europiečiai vis labiau įsitraukia į visuomeninį gyvenimą

  • Teksto dydis:

Naujausios specialiosios „Eurobarometro“ apklausos, skirtos jaunimui ir demokratijai duomenimis, šiandien dauguma (ES 58 proc., Lietuvoje 57 proc.) jaunuolių aktyviai dalyvauja savo visuomenių gyvenime ir per pastaruosius 12 mėnesių dalyvavo vienos arba daugiau jaunimo organizacijų veikloje.

Dažniausias jaunimo lūkestis 2022-aisiais – Europos jaunimo metais – yra siekis, kad sprendimų priėmėjai labiau įsiklausytų į jo reikalavimus ir imtųsi atitinkamų veiksmų bei remtų jų asmeninį, socialinį ir profesinį tobulėjimą (ES ir Lietuvoje 72 proc.).

„Europos jaunimo metai turėtų iš esmės pakeisti požiūrį į tai, kaip jaunimą įtraukiame į politikos formavimo ir sprendimų priėmimo procesus. Metų tikslai – išklausyti ir įtraukti Europos jaunimą bei skatinti konkrečias jam skirtas galimybes. Specialiosios „Eurobarometro“ apklausos rezultatai aiškiai rodo, kad būtent to ES jaunimas ir nori“, – sakė už europinės gyvensenos propagavimą atsakingas Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Margaritis Schinas.

Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą sustiprino jaunuolių įsitikinimą, kad taikos išsaugojimas, tarptautinio saugumo stiprinimas ir tarptautinio bendradarbiavimo skatinimas yra svarbiausias ES tikslas (ES 37 proc., Lietuvoje 42 proc.). Kiti didžiausi lūkesčiai ES atžvilgiu yra jaunimo užimtumo galimybių didinimas (ES 33 proc., Lietuvoje 36 proc.), kova su skurdu ir ekonomine bei socialine nelygybe (ES 32 proc., Lietuvoje 33 proc.), aplinkos tausojimo politikos skatinimas ir kova su klimato kaita (ES 31 proc., Lietuvoje 23 proc.), žmogaus teisių, demokratijos ir bendrų europinių vertybių skatinimas (ES 27 proc., Lietuvoje 26 proc.), nurodoma Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje skelbiamoje „Eurobarometro“ apklausoje.

Svarbiomis Europos jaunimo metų temomis jaunimas laiko psichikos ir fizinę sveikatą bei gerovę (ES 34 proc., Lietuvoje 38 proc.), aplinkos apsaugą ir kovą su klimato kaita (ES 34 proc., Lietuvoje 30 proc.), bet taip pat švietimą ir mokymą, įskaitant laisvą besimokančių asmenų judėjimą (ES 33 proc., Lietuvoje 35 proc.).

Iš apklausos matyti, kad, nepaisant pandemijos, palyginti su 2019 m., padidėjo tarpvalstybinis jaunimo mobilumas, rodantis didelį įvairių šalių jaunuolių norą vėl megzti ryšius. Maždaug keturi iš dešimties jaunuolių (ES 39 proc., Lietuvoje 42 proc.) dalyvavo profesinėje, savanoriškoje, mokymosi arba sporto veikloje kitoje ES šalyje, palyginti su kiek daugiau nei trimis iš dešimties (ES 31 proc., Lietuvoje 42 proc.) 2019 m. pagrindine priežastimi, kodėl nedalyvaujama mobilumo projektuose, išlieka finansinių lėšų stoka, nors finansinių kliūčių mažėja (ES 36 proc., Lietuvoje 35 proc.).

Galiausiai, kaip pažymi Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, „Eurobarometro“ apklausos rezultatai patvirtina, kad apie programą „Erasmus+“, nuo kurios sukūrimo 2022 m. sueina 35 metai, žino daugiau kaip pusė jaunų respondentų, nors tam tikrų skirtumų įvairiose ES valstybėse narėse išlieka: didžiausia apie programą „Erasmus+“ studentams žinančių jaunuolių dalis yra Graikijoje (72 proc.) ir Kipre (70 proc.), o mažiausia – Švedijoje (26 proc.). Lietuvoje apie programą „Erasmus+“ studentams žino 61 proc. apklaustųjų.

Specialioji „Eurobarometro“ apklausa „Jaunimas ir demokratija Europos jaunimo metais“ buvo atlikta šių metų vasario 22 – kovo 4 dienomis. Iš viso buvo apklausti 26 178 jaunuoliai, kuriems yra nuo 15 iki 30 metų, 27-iose ES valstybėse narėse. Lietuvoje buvo apklausta 1019 jaunuolių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Oi.

Oi. portretas
Nu, matom, matom pasekmes, tikrai matom.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių