Eurobarometras: lietuviai – skeptiškiausi vertinant ES vieningą atsaką į karą Ukrainoje

Nors trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų mano, kad Europos Sąjunga (ES) parodė solidarumą su Ukraina Rusijai pradėjus karą, lietuviai išlieka vieni skeptiškiausių vertinant Bendrijos atsaką į karinius veiksmus.

Kaip parodė balandžio viduryje vykusi „Eurobarometro“ apklausa, su teiginiu, kad ES parodė solidarumą su Ukraina, sutiko 74 proc. respondentų Lietuvoje.

49 proc. Lietuvos gyventojų sutiko su teiginiu, kad nuo konflikto pradžios ES vieningai atsakė į karo veiksmus. Tai – skeptiškiausias rezultatas tarp 27 ES valstybių (ES vidurkis – 63 proc.). Pozityviausiai ES atsaką vertina Danijos (81 proc.) bei kitų Skandinavijos valstybių, Portugalijos, Rumunijos gyventojai.

Lygiai kas antras apklaustasis Lietuvoje manė, kad ES atsakas buvo greitas (ES 58 proc.).

Lietuva kartu su Lenkija, Estija, Suomija ir Portugalija taip pat yra labiausiai pasisakančios už glaudesnį karinį ES bendradarbiavimą – teiginį, būtinybę jį stiprinti parodė karas Ukrainoje, palaikė 84 proc. Lietuvos gyventojų.

Lietuvos gyventojai yra vieni tarp labiausiai palaikančiųjų finansinę pagalbą Ukrainai ir pagalbą perkant karinę įrangą – atitinkamai už tai pasisakė 88 ir 84 proc. respondentų, kai ES vidurkis buvo 80 ir 67 procentai.

Taip pat Lietuvos gyventojai buvo tarp valstybių, labiau palaikančių ES sankcijas Rusijai (86 proc., ES vidurkis – 80 proc.) bei jos oligarchams (88 proc., ES – 79 proc.)  

Beveik visi (96 proc.) respondentai Lietuvoje pritaria humanitarinės pagalbos nuo karo nukentėjusiems žmonėms teikimui, devyni iš dešimt pritaria minčiai ES priimti nuo karo bėgančius žmones bei pritaria Ukrainai teikiamai finansinei paramai. Tokios nuomonės Lietuvoje gyventojai laikosi taip pat kiek dažniau, nei visoje Bendrijoje.

Lietuvos gyventojai taip pat labiausiai bendrijoje palaiko teiginį, jog prasidėjus karui Ukrainoje labiau jaučiasi esantys europiečiai (67 proc.).

Keturi iš penkių apklaustųjų Lietuvoje sutinka, kad Ukraina „turėtų įstoti į ES, kai ji bus pasirengusi“, ir mano, kad Ukraina yra Europos šeimos dalis. Bendrai ES Ukrainos eurointegraciją kai ši bus pasirengusi palaiko du trečdaliai gyventojų.

94 proc. Lietuvos gyventojų teigia jaučiantys užuojautą ukrainiečiams (89 proc. ES).

Be kita ko, Lietuvos gyventojai yra vieni labiausiai sekančių naujienas apie karą Ukrainoje ir diskutuojančių apie tai su artimaisiais – bent kelis kartus per dieną karo naujienas sekantys nurodė 55 proc. Lietuvos respondentų, aktyvesni buvo tik italai (58 proc.). Bent kartą per dieną naujienas Ukrainoje seka keturi iš penkių Lietuvos gyventojų, o šeimoje apie tai diskutuoja kiek daugiau, nei kas antras.

Iš apklausos taip pat matyti didelės dalies respondentų pritarimas ES veiksmams energetikos srityje, kuriais siekiama panaikinti priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro.

Plačiai sutariama dėl dujų saugyklų užpildymo ES, kad būtų išvengta stygiaus rizikos kitą žiemą (ES 87 proc., Lietuvoje – 90 proc.), dėl ES priemonių didinti pastatų, transporto ir prekių energijos vartojimo efektyvumą (ES 85 proc., Lietuvoje 85 proc.) ir dėl to, kad dėl karo Ukrainoje reikia skubiau investuoti į atsinaujinančiuosius energijos išteklius (ES ir Lietuvoje 84 proc.).

90 proc. europiečių (94 proc. lietuvių) sutinka, kad Europos lygmeniu reikėtų imtis priemonių siekiant apriboti kylančių energijos kainų poveikį vartotojams ir įmonėms. 86 proc. Europos respondentų (88 proc. Lietuvoje) teigia, kad kylančios energijos kainos daro didelį poveikį jų perkamajai galiai.

Ši specialioji „Eurobarometro“ apklausa atlikta 27 ES valstybėse narėse 2022 m. balandžio 13–20 d. Iš viso internetu buvo apklausti 26 066 ES piliečiai.


Šiame straipsnyje: Eurobarometrasapklausakaras Ukrainoje

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių