- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasirodo, nepaisant praėjusios pandemijos, karo, kylančių kainų ir niūrios ilgos žiemos, Lietuva sėkmingai įšoko į laimingiausių pasaulio šalių dvidešimtuką. Kas buvo skaičiuota ir kodėl lietuviai jaučiasi laimingesni, LNK žurnalistė teiravosi Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesoriaus Artūro Kaklausko.
– Kaip mes čia patekome į tą laimingiausių šalių dvidešimtuką? Berods, 2017 m. lietuviai buvo 52-oje vietoje?
– Tai reiškia, kad didėja našumas, bendras vidaus produktas (BVP), gerėja gyvenimo kokybė ir atsiranda daugiau džiaugsmo. Nagrinėjome 190 pasaulio šalių. Mūsų tyrimai rodo, kad visi rodikliai arba gerėja kartu, arba kartu blogėja. Lietuva 2021 m., atsižvelgus į kainas, yra pralenkusi Japoniją pagal BVP. Tad nieko nuostabaus, kad pagerėjo ir laimės indekso rodikliai.
– Kokius rodiklius ėmėte? Ar yra kažkokia matematinė formulė, pagal kurią būtų galima apskaičiuoti, ar esame laimingi, ar ne?
– Yra daugybė formulių. Viena iš jų, parodanti, ar žmogus laimingas, ar nelaimingas, yra mūsų intuicija. Vien žmogaus balso tembras išduoda, kaip jis jaučiasi. Taip pat – akies vyzdys. Jeigu jis padidėja, dažniausiai žmogus būna laimingas. Kai bendraujate su aplinkiniais, kolegomis, galite atkreipti dėmesį. Jei vyzdžiai išsiplėtę, jam smagu su mumis bendrauti, jis geria jaučiasi. Daug pasako ir mūsų pulsas, kvėpavimo dažnis. Šiek tiek sudėtingesnis metodas – smegenų siunčiamos bangos: alfa, beta, gama. Yra dar veido analizė, žiūrime apie 40 taškų.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kokius būtent rodiklius jūs susivedėte atlikdami tyrimą?
– Mes nagrinėjome trijų rūšių rodiklius: fiziologinį, emocinį ir efektinį. Efektinį, pavyzdžiui, ar žmogui įdomu, ar neįdomu gyventi. Turime milijonus duomenų. Lygiai taip pat yra su emociniais rodikliais. Mūsų tyrimas buvo iš kelių projektų. Vienas jų – ištirti, ar žmogus laimingas, ar nelaimingas, nuo ko ta laimė priklauso.
Lietuva 2021 m., atsižvelgus į kainas, yra pralenkusi Japoniją pagal BVP. Tad nieko nuostabaus, kad pagerėjo ir laimės indekso rodikliai.
– Ar jums neatrodo fenomenalu, nes pandemija, kylančios kainos, mokesčiai, o lietuviai vis tiek jaučiasi laimingi?
– Viskas labai logiška. Yra eilė dėsnių, kurie patvirtina tą pačią tendenciją, kad prie visko priprantama. Laimėjus dešimt milijonų eurų aukso puodą, po pusės metų jūsų nuotaika bus tokia pati, kaip prieš laimėjimą. Arba patyrus kažką labai baisaus, po devynių mėnesių jūsų būsena taps vėl tokia pati, kaip ir anksčiau. Tai praktiškai, kai prasidėjo karas Ukrainoje, jūs, kaip ir visi kiti išsigandote, buvo baisu, o dabar, jei pažiūrėtume pasaulio tyrimus, pavyzdžiui, laimės indekso, tai situacija visiškai tokia pati, ne blogesnė kaip ir prieš karą.
– Kalbant apie priklausomybes, Lietuvoje padėtis liūdna. Esame tarp tų laimingiausių šalių labiausiai rūkanti. O pagal alkoholio vartojimą, atrodo, esame antri. Ar visos tos priklausomybės negadina to laimės indekso?
– Čia kaip vienos Lietuvos nereikėtų nagrinėti, kadangi pagal kultūrą ir kitus rodiklius yra grupė šalių. Pavyzdžiui, mūsų tyrimai parodo, kad angliškai kalbančios šalys, arba protestantai, tos visos šalys eina katu ir pagal laimės indeksą, ir darbo našumą, ir pagal depresijos lygį ir kt. Pagal daugelį parametrų eina kaip viena grupė. Lietuva su aplinkinėmis šalimis eina pagal kitą grupę. Lotynų Amerikos šalys, islamo – irgi pagal kitas grupes.
– Kur link einame?
– Lietuva pagal paskutinius tyrimus laimę koreliuoja su gyvenimo kokybe. O gyvenimo kokybė dažnai koreliuojasi su atlyginimu, BVP, su kainomis. Kaip tik dabar Rytų ir Centrinėje Europoje situacija gerėja. Dabar yra fenomenas, kad per pastaruosius maždaug aštuonerius metus Rytų ir Centrinė Europa eina gera kryptimi – didėja teigiamos emocijos, neigiamos – mažėją, kai tuo tarpu visas kitas likęs pasaulis laikosi tokioje pačioje situacijoje, pokyčių čia nedaug. Dar kita tendencija, kad Rytų ir Centrinė Europa dabar konverguojasi pagal laimės indeksą su Vakarų Europa. Visais laikais Vakarų Europa buvo laikoma gerokai laimingesnė, o dabar Rytų ir Centrinė Europa geriau išlaiko teigiamas emocijas ir sparčiai artėja prie Vakarų Europos pagal laimės indeksą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniaus rajono taryba skirs 25 eurų kompensaciją už privačius darželius1
Vilniaus rajono savivaldybės taryba nusprendė skirti penkiskart mažesnę nei mero anksčiau siūlyta – 25 eurų – mėnesinę kompensaciją už privačius darželius vaikams, jei vieno iš tėvų (globėjų) ir vaiko deklaruota gyvenamoji v...
-
Vilniaus savivaldybė išdavė leidimą A. Navicko profesinės sąjungos mitingams
Vilniaus savivaldybė pirmadienį išdavė leidimą Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai (LŠDPS), vadovaujamai Andriaus Navicko, rengti mėnesio trukmės pedagogų mitingus. ...
-
Pareigūnai seka mokytojų pėdomis: piktinasi atlyginimais, žada protestuoti1
Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (LTPF) piktinasi nepakankamai didinamais atlyginimais, naikinamomis socialinėmis garantijomis, taip pat žada rengti protesto akcijas. ...
-
NATO naikintuvai praėjusią savaitę vieną kartą kilo atpažinti ir lydėti Rusijos orlaivių
NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę vieną kartą kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros pažeidusių Rusijos orlaivių. ...
-
Kazlų Rūdos tvenkinyje masiškai gaišta žuvys: kaltas institucijų neveiksnumas?8
Dėl masinio žuvų kritimo Pilvės-Vabalkšnės tvenkinyje Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška paskelbė šaukiantis ekstremalios padėties susirinkimą. ...
-
A. Navicko profesinė sąjunga: pasiūlymai dėl mokytojų atlyginimų augimo kol kas netenkina6
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) patiekti nauji siūlymai dėl mokytojų atlyginimo augimo kol kas netenkina, pirmadienį paskelbė Andriaus Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS)...
-
Pasienyje su Baltarusija antrą parą iš eilės nefiksuota neteisėtų migrantų
Lietuvos pasienyje su Baltarusija antrą parą iš eilės nefiksuota neteisėtų migrantų, pirmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Rytų, pietryčių ir vidurio Lietuvoje eismo sąlygas sunkina rūkas
Pirmadienio rytą rytų, pietryčių ir vidurio Lietuvoje eismo sąlygas sunkina rūkas, pranešė kelininkai. ...
-
Prasideda Lietuvos kariuomenės pratybos: tikrins ir rezervo karių pašaukimo sistemą12
Pirmadienį prasideda Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo organizuojamos kasmetines pratybas „Perkūno bastionas 2023“, per jas bus patikrinta ir rezervo karių pašaukimo sistema. ...
-
Rugsėjo 25-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Rugsėjo 25-oji, pirmadienis, 40 savaitė. ...