- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasirodo, nepaisant praėjusios pandemijos, karo, kylančių kainų ir niūrios ilgos žiemos, Lietuva sėkmingai įšoko į laimingiausių pasaulio šalių dvidešimtuką. Kas buvo skaičiuota ir kodėl lietuviai jaučiasi laimingesni, LNK žurnalistė teiravosi Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesoriaus Artūro Kaklausko.
– Kaip mes čia patekome į tą laimingiausių šalių dvidešimtuką? Berods, 2017 m. lietuviai buvo 52-oje vietoje?
– Tai reiškia, kad didėja našumas, bendras vidaus produktas (BVP), gerėja gyvenimo kokybė ir atsiranda daugiau džiaugsmo. Nagrinėjome 190 pasaulio šalių. Mūsų tyrimai rodo, kad visi rodikliai arba gerėja kartu, arba kartu blogėja. Lietuva 2021 m., atsižvelgus į kainas, yra pralenkusi Japoniją pagal BVP. Tad nieko nuostabaus, kad pagerėjo ir laimės indekso rodikliai.
– Kokius rodiklius ėmėte? Ar yra kažkokia matematinė formulė, pagal kurią būtų galima apskaičiuoti, ar esame laimingi, ar ne?
– Yra daugybė formulių. Viena iš jų, parodanti, ar žmogus laimingas, ar nelaimingas, yra mūsų intuicija. Vien žmogaus balso tembras išduoda, kaip jis jaučiasi. Taip pat – akies vyzdys. Jeigu jis padidėja, dažniausiai žmogus būna laimingas. Kai bendraujate su aplinkiniais, kolegomis, galite atkreipti dėmesį. Jei vyzdžiai išsiplėtę, jam smagu su mumis bendrauti, jis geria jaučiasi. Daug pasako ir mūsų pulsas, kvėpavimo dažnis. Šiek tiek sudėtingesnis metodas – smegenų siunčiamos bangos: alfa, beta, gama. Yra dar veido analizė, žiūrime apie 40 taškų.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kokius būtent rodiklius jūs susivedėte atlikdami tyrimą?
– Mes nagrinėjome trijų rūšių rodiklius: fiziologinį, emocinį ir efektinį. Efektinį, pavyzdžiui, ar žmogui įdomu, ar neįdomu gyventi. Turime milijonus duomenų. Lygiai taip pat yra su emociniais rodikliais. Mūsų tyrimas buvo iš kelių projektų. Vienas jų – ištirti, ar žmogus laimingas, ar nelaimingas, nuo ko ta laimė priklauso.
Lietuva 2021 m., atsižvelgus į kainas, yra pralenkusi Japoniją pagal BVP. Tad nieko nuostabaus, kad pagerėjo ir laimės indekso rodikliai.
– Ar jums neatrodo fenomenalu, nes pandemija, kylančios kainos, mokesčiai, o lietuviai vis tiek jaučiasi laimingi?
– Viskas labai logiška. Yra eilė dėsnių, kurie patvirtina tą pačią tendenciją, kad prie visko priprantama. Laimėjus dešimt milijonų eurų aukso puodą, po pusės metų jūsų nuotaika bus tokia pati, kaip prieš laimėjimą. Arba patyrus kažką labai baisaus, po devynių mėnesių jūsų būsena taps vėl tokia pati, kaip ir anksčiau. Tai praktiškai, kai prasidėjo karas Ukrainoje, jūs, kaip ir visi kiti išsigandote, buvo baisu, o dabar, jei pažiūrėtume pasaulio tyrimus, pavyzdžiui, laimės indekso, tai situacija visiškai tokia pati, ne blogesnė kaip ir prieš karą.
– Kalbant apie priklausomybes, Lietuvoje padėtis liūdna. Esame tarp tų laimingiausių šalių labiausiai rūkanti. O pagal alkoholio vartojimą, atrodo, esame antri. Ar visos tos priklausomybės negadina to laimės indekso?
– Čia kaip vienos Lietuvos nereikėtų nagrinėti, kadangi pagal kultūrą ir kitus rodiklius yra grupė šalių. Pavyzdžiui, mūsų tyrimai parodo, kad angliškai kalbančios šalys, arba protestantai, tos visos šalys eina katu ir pagal laimės indeksą, ir darbo našumą, ir pagal depresijos lygį ir kt. Pagal daugelį parametrų eina kaip viena grupė. Lietuva su aplinkinėmis šalimis eina pagal kitą grupę. Lotynų Amerikos šalys, islamo – irgi pagal kitas grupes.
– Kur link einame?
– Lietuva pagal paskutinius tyrimus laimę koreliuoja su gyvenimo kokybe. O gyvenimo kokybė dažnai koreliuojasi su atlyginimu, BVP, su kainomis. Kaip tik dabar Rytų ir Centrinėje Europoje situacija gerėja. Dabar yra fenomenas, kad per pastaruosius maždaug aštuonerius metus Rytų ir Centrinė Europa eina gera kryptimi – didėja teigiamos emocijos, neigiamos – mažėją, kai tuo tarpu visas kitas likęs pasaulis laikosi tokioje pačioje situacijoje, pokyčių čia nedaug. Dar kita tendencija, kad Rytų ir Centrinė Europa dabar konverguojasi pagal laimės indeksą su Vakarų Europa. Visais laikais Vakarų Europa buvo laikoma gerokai laimingesnė, o dabar Rytų ir Centrinė Europa geriau išlaiko teigiamas emocijas ir sparčiai artėja prie Vakarų Europos pagal laimės indeksą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apie sugrįžusią žiemą – iš kelininkų lūpų: nieko labai ypatingo neįvyko
Įpusėjus pavasariui – sugrįžo žiema. Nuo pat ankstyvo ryto vakar visoje Lietuvoje kelininkai skubėjo valyti kelių ir barstyti druskos, kurios jau iki pietų buvo išbarstyta apie 22 t. Tačiau net ir didelės kelininkų pastangos negali užt...
-
Seimas leido į pratybas „Baltijos operacija“ atvykti iki 10 tūkst. kitų valstybių karių1
Seimas antradienį specialiu nutarimu leido atvykti iki 10 tūkst. kitų valstybių karių į birželį vyksiančias tarptautines pratybas „Baltijos operacija 2024“. ...
-
PAGD: griežtinamos atliekų pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo ir laikymo taisyklės
Atsižvelgus į pastaruoju metu atliekų tvarkymo vietose kilusius gaisrus, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) griežtina pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo ir laikymo taisyklės. ...
-
Lietuva perdavė Ukrainai šarvuočius M577
Lietuva perdavė Ukrainai šarvuočius M577. ...
-
Nakvynės kainos Dainų šventės metu gali būti net dvigubai didesnės4
Nors iki Dainų šventės liko dar beveik trys mėnesiai, nakvynės vietos viešbučiuose jau pildosi. Planuojama, kad Dainų šventė šiais metais sulauks rekordinio dalyvių skaičiaus – net 37 tūkst. Tiesa, žmones gąsdina p...
-
Ruošimasis ekstremalioms situacijoms: kalta ne tik pasenusi įranga2
Kovo pabaigoje dalis vilniečių turėjo gauti įspėjamuosius pranešimus apie Panerių gatvėje kilusį didžiulį gaisrą automobilių laužyne. Tačiau socialiniuose tinkluose kilo sostinės gyventojų pasipiktinimas: dalis negirdėjo sirenų ir nesu...
-
Švietimo bendruomenė tikina, kad idėja mokytojo profesiją padaryti prestižine – žlugusi4
Nors iki kitų metų mokytojo profesija turėtų tapti prestižine, švietimo bendruomenė tikina – šios „Idėjos Lietuvai“ įgyvendinti nepavyks. Tą rodo ne tik mokytojų profsąjungų žeriama kritika, bet ir jau pasitraukusio...
-
Miesto planas – priedangų įrengimas daugiabučiuose26
Antradienio tarybos posėdyje miesto politikai svarstė, ar prisidėti finansiškai prie priedangų įrengimo daugiabučiuose. Projekto autoriai pabrėžia, kad toks projektas leistų sumažinti grėsmes galimų pavojų metu. ...
-
Įvardijo, kur prisnigo gausiausiai: pridarė ir bėdos1
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įvardijo, kuriose Lietuvos vietovėse prisnigo gausiausiai ir pasidalijo orų prognoze. ...
-
Žiemiškas pirmadienis: nuo kelio slydo automobiliai, virto medžiai
Chaotiški orai vakar lėmė įvairių nesklandumų keliuose. ...