- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad praeitą savaitę įvykę „šnipų mainai“ buvo naudingi tiek Lietuvai, tiek Norvegijai, tiek Rusijai, o jo sprendimą lėmė noras padėti ilgai kentėjusioms šeimoms.
„Ši byla yra didelė sėkmė visoms susijusioms šalims, bet taip pat stebuklas, kad tai įvyko – po ilgų ir nuodugnių pasiruošimų. Abi pusės norėjo susigrąžinti savo piliečius. Man svarbiausia buvo padėti šeimoms, kurios ilgai kentėjo. Tai buvo svarbu lietuvių šeimoms, bet taip pat norvego šeimai“, – interviu Norvegijos portalui VG sakė G. Nausėda.
Prezidentas teigė, kad jį taip pat motyvavo faktas, jog Norvegija yra Lietuvos sąjungininkė.
„Norėtųsi, kad šis apsikeitimas vestų prie mūsų gerų dvišalių santykių tolesnės plėtros“, – sakė G. Nausėda.
Rusija penktadienį perdavė Lietuvai lietuvius bei norvegą, Rusijoje nuteistus dėl šnipinėjimo. Lietuva Rusijai perdavė dėl šnipinėjimo nuteistus Rusijos piliečius.
G. Nausėda sakė, kad derybos dėl apsikeitimo kaliniais vyko sunkiai, nes Rusija iš pradžių nesutiko su pasiūlymu du rusus keisti į du lietuvius ir norvegą, tačiau vėliau apsigalvojo.
„Padėtis nebuvo paprasta, o derybos vyko sunkiai, nes Rusija nebuvo nusiteikusi sutikti, jog trys būtų iškeisti į du“, – teigė prezidentas.
„Po kelių savaičių rusai sugrįžo, jie buvo persigalvoję ir šįkart linkę sutikti su mūsų pasiūlymu“, – kalbėjo G. Nausėda.
Jis sakė nežinantis, kodėl Maskva pakeitė savo nuomonę.
„Apie Rusijos pusę mažai žinome. Man žinomi faktai, kas vyko per derybas. Nežinau, kodėl jie pakeitė nuomonę“, – teigė G. Nausėda.
Paklaustas, ar jo pozicija skyrėsi nuo kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės nusistatymo, G. Nausėda teigė nenorintis spėlioti, kokie buvo jos motyvai.
„Noriu aiškiai pasakyti: mano pirmtakės motyvai buvo jos motyvai. Nespėliosiu dėl jos motyvo nepriimti sprendimo. Galiu išreikšti tik savo paties motyvą – išspręsti šį reikalą. Dabar, kai jau žinome galutinį rezultatą, puiku, kad tai yra visų sėkmės istorija ir situacija, kai laimi visi – tiek Rusija, tiek Lietuva, tiek Norvegija“, – kalbėjo G. Nausėda.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Medininkų pilyje vyks draugiškų Lietuvos ir Lenkijos santykių sutarties 30-io minėjimas
Medininkų pilyje ketvirtadienį vyks Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 30 metų jubiliejaus minėjimas. ...
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų4
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė2
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?1
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas5
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kas žudo Klaipėdos senamiestį?7
Klaipėdoje jau ne vieną dešimtmetį trunka diskusijos, kaip atgaivinti senamiestį. Įvairių kadencijų politikai siūlė neįtikėtinų būdų – svajota apie tramvajų, siūlyta dalį senamiesčio uždengti kupolu, o kojas klaipantį grindin...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...