Taip jis kalbėjo Vašingtone prasidėjus NATO viršūnių susitikimui.
Pasak G. Nausėdos, sąjungininkai sutinka, kad oro gynybos priemonių rotaciją Lietuvoje ir kitur regione planuotų vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas (SACEUR).
„Yra numatyta ir dėl oro gynybos sistemų rotacinio principo įgyvendinimo tam tikrų naujovių. Tai bus atiduota SACEUR dispozicijai. Manau, kad tai įgis panašų statusą, kaip dabar yra oro policijos misijos“, – žurnalistams trečiadienį Jungtinėse Valstijose sakė Lietuvos vadovas.
NATO pernai sutarė dėl rotacinio oro gynybos modelio Baltijos šalyse – tikėtasi, kad sąjungininkės vis atgabens oro gynybos ginkluotę į regioną pratyboms ar trumpalaikiam dislokavimui.
Tačiau per metus tik Nyderlandai dislokavo Lietuvoje sistemas „Patriot“, o politikai teigia toliau besiderantys su kitomis šalimis dėl tolesnio modelio įgyvendinimo.
Ne prezidentui ar krašto apsaugos ministrui reikės važinėti per sostines ir prašyti duoti vienokias ar kitokias oro gynybos sistemas, tai koordinuotu mastu bus daroma NATO.
NATO oro policijos misija be pertraukų Baltijos šalyse vykdoma nuo 2004 metų, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo Aljanso narėmis.
„Ne prezidentui ar krašto apsaugos ministrui reikės važinėti per sostines ir prašyti duoti vienokias ar kitokias oro gynybos sistemas, tai koordinuotu mastu bus daroma NATO. Manau, kad judame į priekį, palyginti su Vilniaus tekstu“, – teigė prezidentas.
Jis tvirtino, kad sutarimas Vilniuje buvo „labai gera bazė, ant kurios galime dėti naujas plytas“, o planuojama Vašingtono deklaracija suteks daugiau „nuoseklaus judėjimo“.
„Yra be galo sunku mėginti fragmentiškai pildyti tą oro gynybos sistemą Lietuvoje, kadangi tiesiog trūksta resursų. Tą turi daryti žmonės, kurie vadovauja karinėms pajėgoms“, – kalbėjo G. Nausėda.
NATO šalyse trūksta ilgojo nuotolio oro gynybos ginkluotės, dalis jos tiekiama Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai.
Naujausi komentarai