G. Nausėdos siūlomi VSD prevenciniai pokalbiai gali kirstis su žmogaus teisėmis?

Reikia didinti ne tik galias, bet ir saugiklius

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vadovas Gabrielius Landsbergis sako, kad „su nemažėjančiomis įvairaus tipo grėsmėmis iš Rusijos ir Baltarusijos bei augančiu Kinijos aktyvumu“ Lietuvai žvalgybą reikia stiprinti, tačiau plečiant žvalgybos galias reikia įvesti papildomų saugiklių – pvz., žvalgybos ombudsmeno instituciją.

„Dalis prezidento siūlomų pataisų sprendžia vidines, personalo bei technines institucijų problemas, tad joms galima iš esmės pritarti, tačiau dalis reikšmingai plečia tarnybų galias – tiek sulaikant žmones, tiek panaikinant teismo sankcijos būtinybę“, – pataisas BNS komentavo Seimo NSGK narys G. Landsbergis.

„Pritardami prezidento pasirinktai krypčiai stiprint nacionalinio saugumo institucijas, norėtume, kad būtų į įstatymą kartu įtraukti ir tokie demokratiniai saugikliai kaip žvalgybos ombudsmeno institucija, kad visuomenė galėtų pasitikėti, jog galimi papildomi instrumentai bus naudojami griežtai pagal paskirtį“, – pažymėjo konservatorių vadovas.

Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen BNS sakė, kad vertinant pateiktas Žvalgybos įstatymo pataisas kyla klausimas dėl siūlomų priemonių proporcingumo.

„Nerimą kelia tokie siūlomi pakeitimai kaip įpareigojimas bet kuriam asmeniui atvykti prevenciniam pokalbiui, bankų ir kitų juridinių asmenų turimos informacijos perdavimas be teismo sprendimo. Manau, dėl šių pakeitimų laukia rimta diskusija Seime. Akivaizdu, kad turi būti numatyti mechanizmai, kurie apsaugotų nuo perteklinio kišimosi į asmens privatų gyvenimą“, – pažymėjo parlamentarė.

Liberalų sąjūdžio vadovė taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuva ir taip išsiskiria telefoninių pokalbių pasiklausymo statistika, sulaikytų asmenų skaičiumi, ir „tokiame kontekste įvedant prevencinius pokalbius viskas atrodo labai nejaukiai“.

Prezidento patarėjas: siekiama apsaugoti

Prezidento patarėjas, buvęs VSD pareigūnas Ainis Razma BNS teigė, kad „prevencinių pokalbių tikslas - apsaugoti asmenis nuo priešiškos žvalgybos poveikio“, o tokių pokalbių metu jie būtų informuoti apie tai, kad užsienio žvalgyba yra suinteresuota tuo asmeniu, arba jam nežinant jau yra surinkusi informacijos apie jį.

„Šie pokalbiai – tarsi įspėjimas žmogui, jog į jį yra taikomasi. Gavę kvietimą į tokį pokalbį asmenys privalėtų atvykti. Atsisakiusiems atvykti būtų taikoma administracinė atsakomybė“, – raštu atsiųstuose komentaruose nurodė prezidento patarėjas.

Šie pokalbiai – tarsi įspėjimas žmogui, jog į jį yra taikomasi. Gavę kvietimą į tokį pokalbį asmenys privalėtų atvykti.

Jo teigimu, iki šiol „pokalbiai buvo vykdomi tik su tais asmenimis ir tik tais atvejais, kai jie kreipdavosi, jei pagal jų pareigas reikėdavo gauti leidimą dirbti su valstybės paslaptį sudarančia informacija arba kitų institucijų pavedimu būdavo vykdomas tyrimas, o savo iniciatyva žvalgybos institucijos tokių pokalbių iki šiol vykdyti negalėjo“.

Pasak A. Razmos, „instrumentus, leidžiančius perspėti asmenis apie jiems iškilusią grėsmę, turi daugelio ES ir NATO šalių tarnybos, kurioms pavesta vykdyti kontržvalgybinę prevenciją“.

Paklausus, ar prezidentas G. Nausėda remia žvalgybos ombudsmeno instituto kūrimą, patarėjas teigė, kad sprendimas turi būti priimtas po išsamių diskusijų.

„Prieš kurį laiką žvalgybos ombudsmeno instituto įkūrimo idėja buvo pakankamai aktyviai aptarinėjama tiek valdžios, tiek ir žvalgybos institucijose. Tačiau galutiniai sprendimai tuomet taip ir nebuvo priimti. Prezidentas palankiai vertina visas iniciatyvas, kurios didina saugumą ir augina pasitikėjimą valstybe. Tačiau, Prezidento nuomone, galutinius sprendimus dėl dabartinio šių institucijų kontrolės modelio keitimo ar ombudsmeno instituto įkūrimo verta priimti atnaujinus diskusiją ir įvertinus ekspertų nuomonę bei užsienio valstybių patirtį“, – nurodė patarėjas.