Pradėjus žaibuoti, ji primena nebėgti, nesinaudoti telefonais ir laikytis atokiau medžių, o jei esate vandenyje – greičiau plaukti į krantą arba iš valties išmesti inkarą.

– Kokie orai mūsų lauks penktadienį?

– Dėl staigaus karščio gali prasidėti liūtis, škvalas, perkūnija. Todėl reikėtų pasiruošti visiems gyvenimo atvejams. Temperatūra kils gana smarkiai, pietiniuose rajonuose gali siekti 29–30 °C, kitur – apie 27 °C. Šeštadienį bus tik 20–25 °C. Taigi artimiausiomis dienomis temperatūra gana smarkiai svyruos.

– Bet tokie svyravimai vasarą įprasti?

– Man atrodo, kad jie įprasti visais sezonais. Juk dažnai vieną dieną būna karšta, kitą – vėsu. Arba atvirkščiai – vieną dieną labai šalta, o kitą dieną lyja. Tokius Lietuvai būdingus svyravimus vadinu „amerikietiškais kalniukais“. Kartais jie vyksta penkiadieniais, kartais – dešimtadieniais. Būna, kad per vieną parą orai svyruoja į visas puses. Orai Lietuvoje labai išbalansuoti.

– Kodėl matome tokius orų svyravimus?

– Mums būdingi ir ciklonai, ir anticiklonai, t. y. žemojo ir aukštojo slėgio sritys, pereinančios per Lietuvą. Mes esame kryžkelėje, arti vandenynų ir didžiulio žemyno. [...] Vasaroms būdingi vadinamieji blokuojantys anticiklonai, arba blokuojančios aukšto slėgio sritys. Jie užblokuoja visus iš Vakarų ateinančius procesus. Pavyzdžiui, Vakarų Europoje potvyniai, o pas mus – sausros. 1992 m. dėl anticiklono Lietuvoje prasidėjo ilga sausra, nors tuo metu Vakarų Europoje upės veržėsi iš krantų.

– Prognozuojama, kad penktadienį žaibuos. Ką daryti, prasidėjus perkūnijai?

– Pirmiausia, jokiu būdu negalima bėgti. Jeigu esate lauke, geriausia būtų atsitūpti. Svarbu, kad netoliese nebūtų medžių. Jeigu esate vandenyje, plaukite į krantą, o jei nėra galimybės, kad įžemintumėte, išmeskite iš valties inkarą. Geriausia slėptis po plokščiais paviršiais, pvz., tiltais. Žaibuojant negalima naudotis telefonais, nesvarbu, ar esate lauke, ar patalpose.

– Kodėl negalima bėgti?

– Jūs sujudinate ir pritraukiate elektros sroves. Bėgdamas galite su savimi nusitempti žaibą.

– Ar šią vasarą prognozuojama daug žaibų?

– Nemažai. Škvalas, perkūnija gali susiformuoti dėl didelių temperatūros pokyčių. Jų tikrai gausėja. Beje, vidutinių platumų juostoje, kurioje mes gyvename, per vienos valandos perkūniją vidutiniškai būna 550 išlydžių. Tiesa, jų gali būti ir daugiau – iki 1000.

– Kas yra išlydis?

– Tai yra žaibas. Susidariusi elektros iškrova dar vadinama išlydžiu. Vadinasi, vidutinių platumų juostoje perkūnijos metu per valandą vidutiniškai sužaibuoja 550 kartų.

– Kokia birželio 16 d. klimatologijos istorijoje?

– Šią dieną 1968 m. buvo 30 °C, o 1978 m. – tik 1,3 °C. 1987 m. Kupiškio ir Prienų rajonuose buvo labai stiprus škvalas, kuris išvartė medžius, kapinių paminklus, nutraukė elektros laidus. Spauda rašė, kad kapinės atrodė lyg nusiaubtos vandalų.

Informacija pateikta remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis.