Pokyčių gatvė buvo atrinkta iš daugiau nei 300 Vilniaus gatvių ar gatvių atkarpų. Renkant tinkamiausią buvo atsižvelgta į oro užterštumą, triukšmingumą, taip pat gyventojų tankį, švietimo, sveikatos įstaigų, stadionų, vaikų žaidimo aikštelių artimumą, visuomeninio transporto stoteles. Taip pat buvo įvertinta, ar joje bus galima taikyti įvairias triukšmo ir taršos mažinimo priemones.

Rinkomės iš pačių problematiškiausių sostinės gatvių, prie kurių daugiausia gyventojų kenčia nuo oro užterštumo ir triukšmo.

„Atrinkti gatvę padėjo oro taršos modeliavimas ir GIS duomenų analizė. Rinkomės iš pačių problematiškiausių sostinės gatvių, prie kurių daugiausia gyventojų kenčia nuo oro užterštumo ir triukšmo“, – teigė gatvių analizę atlikęs „ID Vilnius“ Linas Vaitkevičius.

Tarp potencialių gatvių buvo atrinktos M. Marcinkevičiaus g., Paribio g., Kęstučio g., Vytauto g., L. Giros g., ir Smolensko g. Įvertinus visus rodiklius, kaip bandomoji buvo pasirinkta  Fabijoniškėse esanti Salomėjos Nėries gatvės atkarpa tarp  P. Žadeikos g. ir Gedvydžių g.

S. Nėries gatvė. Vilniaus m savivaldybės nuotr. 

Ši gatvė eina lygiagrečiai su itin intensyvaus eismo Ukmergės gatve. Iš vienos pusės S. Nėries gatvė užstatyta komercinės paskirties pastatais, iš kitos – gyvenamaisiais namais. Gatvės pradžioje įsikūrusi Fabijoniškių gimnazija, sporto aikštynas. Šios gatvės užterštumas apibūdinamas kaip vidutinis. 50 m atstumu nuo nagrinėjamos gatvės gyvena apie 550 vilniečių, pusė iš jų – vaikai ar vyresnio amžiaus žmonės, tačiau tolstant gyventojų daugiau.

Pokyčių gatvėje iš pradžių bus įrengiami triukšmo ir oro taršos sensoriai. Jie tiksliai išmatuos, oro kokybę ir triukšmo lygį įvairiu paros metu, skirtingomis savaitės dienomis.

Vėliau bus diegiamos įvairios triukšmo ir oro taršos mažinimo priemonės: pirmiausia suintensyvinami gatvės priežiūros darbai (dažniau valoma ir plaunama), numatomi natūralūs augalų barjerai – tankus gatvės apželdinimas, taip pat įvairūs eismo ribojimai ar kitos priemonės.

Vienas iš pagrindinių miesto triukšmo ir oro taršos šaltinių yra automobilių eismas, todėl raginsime šios vietos gyventojus ir čia atvykstančius darbuotojus, kuo mažiau naudotis nuosavu automobiliu.

„Prie pokyčio kūrimo kviesime prisijungti ir gyventojus, toje vietoje įsikūrusias įmones. Vienas iš pagrindinių miesto triukšmo ir oro taršos šaltinių yra automobilių eismas, todėl raginsime šios vietos gyventojus ir čia atvykstančius darbuotojus, kuo mažiau naudotis nuosavu automobiliu“, – kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybės Projektų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas ir „LIFE GreenMe5“ projekto vadovas Giedrius Kavaliauskas.

Po kiekvieno įgyvendinto pokyčio pasirinktoje gatvėje bus analizuojami oro ir triukšmo taršos rodikliai. Juos galės sekti ir patys gyventojai aplikacijoje Miesto plaučiai. Joje realiu laiku pateikiama 35 sensorių fiksuojama oro tarša ir žiedadulkių koncentracija Vilniaus mieste.

„LIFE GreenMe5“ siekia pokyčių penkiose srityse: oro ir triukšmo taršos mažinimo, biologinės įvairovės skatinimo, vandens išteklių valdymo ir žiedinės ekonomikos skatinimo. Be Vilniaus projekte dalyvauja Ispanijos, Italijos, Švedijos miestų administracijos. Kiekviena iš jų pasirinkusi atlikti kokius nors pokyčius vienoje iš penkių minėtų veiklos sričių.

Projekto įgyvendinimui yra skirtas ES LIFE programos finansavimas. Viso projekto vertė yra 257,6 tūkst. iš kurių 60 proc. – ES lėšos. Projekto kofinansavimui yra skirta 100 tūkst. Eur pagal LR Aplinkos ministerijos „Bendrojo finansavimo lėšų skyrimo Aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE) projektams tvarką“. Projekto trukmė – ketveri metai.

Daugiau informacijos apie projektą greenme5.vilnius.lt.