Gedului dėl skyrybų siūlo skirti tiek pat laiko, kiek dėl artimo mirties

Anot jos, per tuos metus žmonės spėja patirti visas šventes, išmoksta gyventi nebe su sutuoktiniu.

– Pagal patiriamą stresą skyrybos rikiuojasi antroje vietoje po artimo žmogaus mirties. Ar šios krizinės mastas suvokiamas, įvertinamas?

– Skyrybų, kaip krizinės situacijos, mastą parodo jūsų palyginimas su artimo žmogaus mirtimi. Skyrybos irgi yra didžiulė netektis. Dažnai tai daugybinė netektis. Žmogus praranda ne tik sutuoktinį. Vienas iš sutuoktinių praranda arba iš dalies praranda vaikus, kurie nueina gyventi su kitu. Skyrybos dažnai reiškia ir buvusio materialinio, socialinio statuso praradimą, padidėjusią buitinių rūpesčių naštą. Skyrybos taip pat dažnai reiškia ir dalies draugų praradimą.

Sudėjus šiuos praradimus, galime pamatyti, kad dalykai, kuriuos prarandame, yra vieni svarbiausių, iš ko susideda žmogaus gyvenimo stabilumas ir komfortas. Skyrybos yra labai didelė netektis ir išties viena iš didžiausių krizių žmogaus gyvenime.

– Kaip iš tikrųjų šiandien suvokiamos skyrybos? Ar jos nesumenkinamos – „juk skiriasi kas antras, nenusimink, bus kitų“.

– Žmonės po skyrybų dažnai susiduria su jiems patiems netikėta savijauta. Žinoma, tai labai skausminga patirtis abiems pusėms – ir tai, kuri iniciuoja skyrybas, ir tai, kuri jaučiasi palikta.

Aplinkiniai tikisi, kad po skyrybų žmogus gali atsigauti per mėnesį, du ar tris, aiškiai tokius reikalavimus deklaruoja. Tai rodo, kad žmonės nevisai gerai įsivaizduoja, kas tai yra, kokio dydžio tai sukrėtimas, kad taip greitai atsigauti po skyrybų, ypač kai jos būna sunkios, kai įtraukiami vaikai, turto dalybos, tiesiog neįmanoma. Tai trunka tikrai ilgiau. įvertinti tai, kokio mąsto pasekmes skyrybos turės man, mano asmeniui, mano šeimai, iš tikrųjų būtų labai svarbu prieš darant šį sprendimą.

– Ar gali būti lengvos skyrybos?

– Teoriškai galima įsivaizduoti, kad didelė dalis skyrybų vyksta taikiai, neprieina iki teismų, ilgo santykių aiškinimosi. Neturiu tokios statistikos. Remdamasi savo, kaip psichologės, terapeutės patirtimi, galiu pasakyti, kad man tenka susidurti su sunkiomis skyrybomis. Negalėčiau patikėti, kad tai kam nors gali būti lengva ir neskausminga.

– Kiek laiko po skyrybų reikėtų gedėti?

– Po tokio klausimo visada jaučiasi tas klausiančiojo – na, tai pasakyk, kiek man čia dar reikės kentėti.  Vieno atsakymo nėra. Tai labai individualu. Tai tas pats, kas pasakyti, kiek trunka skyrybos. Kartais nueini, padedi parašus ir išsiskiri, o kartais trunka metų metus. Tai faktas. Niekas iš anksto negalės pasakyti, kiek tai truks.

Jeigu kalbėtume apie psichologinę pusę – kiek man trunka išgedėti netektį – kaip bebūtų aš vis tiek tai gretinčiau su lietuviška mūsų tradicija, kuri turi, ką pasakyti dėl mirties netekties. Mirties netekčiai mūsų tradicijos skiria metus laiko. Man kažkaip atrodo, kad ir skyrybų atveju netekčiai būtų galima galvoti apie tokį laikotarpį kaip metai.

Žmonės po skyrybų dažnai susiduria su jiems patiems netikėta savijauta. Žinoma, tai labai skausminga patirtis abiems pusėms – ir tai, kuri iniciuoja skyrybas, ir tai, kuri jaučiasi palikta.

Metai yra toks ciklas, per kurį pergyveni visas tradicines šeimos gyvenimo situacijas: tradicines šventes, atostogas, visus sezonus. Visus juos tenka išmokti pergyventi kažkaip kitaip, nei buvo anksčiau, kai gyvenai šeimoje. Tenka atsakyti į labai konkrečius klausimus – kur dažysime kiaušinius, kaip mums atostogauti, kur man važiuoti vienai, kur padėti vaikus, kas vežios vaikus į mokyklą ir kur mes valgysime per Kūčias. Atsakant į šiuos klausimus tarsi susistato naujos gyvenimo taisyklės, tradicijos, naujas scenarijus, dėl kurio persikeli į naują savo gyvenimo etapą.

Taip yra nebūtinai. Aš apie metus kalbu kaip apie pavyzdį. Į mūsų skyrybų grupę ateina dabar besiskiriantys žmonės, ką tik išsiskyrę, ateina išsiskyrę prieš dešimt metų. Pastarieji ateina ne dėl to, kad jie tuos dešimt metų kentėjo, bet todėl, kad jie vis dar jaučia kažką, kažkokias problemas ar sunkumus, kuriuos jie sieja su skyrybomis, neišgyventomis skyrybomis ar neišgyventų skyrybų skausmu. Tai labai individualu.