- Agnė Kairiūnaitė, LRT RADIJO „Čia ir dabar“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Paprastai Lietuvoje gedului dėl artimo mirties skiriami metai, tad tiek pat laiko turėtų būti skiriama ir skyrybas patyrusiems žmonėms. Taip LRT RADIJUI sako šeimos ir saviugdos centro „Bendrakeleiviai“ psichologė psichoterapeutė Asta Groblytė.
Anot jos, per tuos metus žmonės spėja patirti visas šventes, išmoksta gyventi nebe su sutuoktiniu.
– Pagal patiriamą stresą skyrybos rikiuojasi antroje vietoje po artimo žmogaus mirties. Ar šios krizinės mastas suvokiamas, įvertinamas?
– Skyrybų, kaip krizinės situacijos, mastą parodo jūsų palyginimas su artimo žmogaus mirtimi. Skyrybos irgi yra didžiulė netektis. Dažnai tai daugybinė netektis. Žmogus praranda ne tik sutuoktinį. Vienas iš sutuoktinių praranda arba iš dalies praranda vaikus, kurie nueina gyventi su kitu. Skyrybos dažnai reiškia ir buvusio materialinio, socialinio statuso praradimą, padidėjusią buitinių rūpesčių naštą. Skyrybos taip pat dažnai reiškia ir dalies draugų praradimą.
Sudėjus šiuos praradimus, galime pamatyti, kad dalykai, kuriuos prarandame, yra vieni svarbiausių, iš ko susideda žmogaus gyvenimo stabilumas ir komfortas. Skyrybos yra labai didelė netektis ir išties viena iš didžiausių krizių žmogaus gyvenime.
– Kaip iš tikrųjų šiandien suvokiamos skyrybos? Ar jos nesumenkinamos – „juk skiriasi kas antras, nenusimink, bus kitų“.
– Žmonės po skyrybų dažnai susiduria su jiems patiems netikėta savijauta. Žinoma, tai labai skausminga patirtis abiems pusėms – ir tai, kuri iniciuoja skyrybas, ir tai, kuri jaučiasi palikta.
Aplinkiniai tikisi, kad po skyrybų žmogus gali atsigauti per mėnesį, du ar tris, aiškiai tokius reikalavimus deklaruoja. Tai rodo, kad žmonės nevisai gerai įsivaizduoja, kas tai yra, kokio dydžio tai sukrėtimas, kad taip greitai atsigauti po skyrybų, ypač kai jos būna sunkios, kai įtraukiami vaikai, turto dalybos, tiesiog neįmanoma. Tai trunka tikrai ilgiau. įvertinti tai, kokio mąsto pasekmes skyrybos turės man, mano asmeniui, mano šeimai, iš tikrųjų būtų labai svarbu prieš darant šį sprendimą.
– Ar gali būti lengvos skyrybos?
– Teoriškai galima įsivaizduoti, kad didelė dalis skyrybų vyksta taikiai, neprieina iki teismų, ilgo santykių aiškinimosi. Neturiu tokios statistikos. Remdamasi savo, kaip psichologės, terapeutės patirtimi, galiu pasakyti, kad man tenka susidurti su sunkiomis skyrybomis. Negalėčiau patikėti, kad tai kam nors gali būti lengva ir neskausminga.
– Kiek laiko po skyrybų reikėtų gedėti?
– Po tokio klausimo visada jaučiasi tas klausiančiojo – na, tai pasakyk, kiek man čia dar reikės kentėti. Vieno atsakymo nėra. Tai labai individualu. Tai tas pats, kas pasakyti, kiek trunka skyrybos. Kartais nueini, padedi parašus ir išsiskiri, o kartais trunka metų metus. Tai faktas. Niekas iš anksto negalės pasakyti, kiek tai truks.
Jeigu kalbėtume apie psichologinę pusę – kiek man trunka išgedėti netektį – kaip bebūtų aš vis tiek tai gretinčiau su lietuviška mūsų tradicija, kuri turi, ką pasakyti dėl mirties netekties. Mirties netekčiai mūsų tradicijos skiria metus laiko. Man kažkaip atrodo, kad ir skyrybų atveju netekčiai būtų galima galvoti apie tokį laikotarpį kaip metai.
Žmonės po skyrybų dažnai susiduria su jiems patiems netikėta savijauta. Žinoma, tai labai skausminga patirtis abiems pusėms – ir tai, kuri iniciuoja skyrybas, ir tai, kuri jaučiasi palikta.
Metai yra toks ciklas, per kurį pergyveni visas tradicines šeimos gyvenimo situacijas: tradicines šventes, atostogas, visus sezonus. Visus juos tenka išmokti pergyventi kažkaip kitaip, nei buvo anksčiau, kai gyvenai šeimoje. Tenka atsakyti į labai konkrečius klausimus – kur dažysime kiaušinius, kaip mums atostogauti, kur man važiuoti vienai, kur padėti vaikus, kas vežios vaikus į mokyklą ir kur mes valgysime per Kūčias. Atsakant į šiuos klausimus tarsi susistato naujos gyvenimo taisyklės, tradicijos, naujas scenarijus, dėl kurio persikeli į naują savo gyvenimo etapą.
Taip yra nebūtinai. Aš apie metus kalbu kaip apie pavyzdį. Į mūsų skyrybų grupę ateina dabar besiskiriantys žmonės, ką tik išsiskyrę, ateina išsiskyrę prieš dešimt metų. Pastarieji ateina ne dėl to, kad jie tuos dešimt metų kentėjo, bet todėl, kad jie vis dar jaučia kažką, kažkokias problemas ar sunkumus, kuriuos jie sieja su skyrybomis, neišgyventomis skyrybomis ar neišgyventų skyrybų skausmu. Tai labai individualu.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Medininkų pilyje vyks draugiškų Lietuvos ir Lenkijos santykių sutarties 30-io minėjimas
Medininkų pilyje ketvirtadienį vyks Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 30 metų jubiliejaus minėjimas. ...
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų4
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė2
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?1
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas5
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kas žudo Klaipėdos senamiestį?7
Klaipėdoje jau ne vieną dešimtmetį trunka diskusijos, kaip atgaivinti senamiestį. Įvairių kadencijų politikai siūlė neįtikėtinų būdų – svajota apie tramvajų, siūlyta dalį senamiesčio uždengti kupolu, o kojas klaipantį grindin...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...