Dienos byla

Gelbėti - su agentūros siuntimu

Gelbėtojais siunčiami dirbti ir atsitiktiniai bedarbiai

Klaipėdoje gelbėtojais gali tapti ir visiškai šiam darbui nepasirengę žmonės. Kasmet į paplūdimius atvyksta nauji, nepatyrę darbuotojai, už kurių rengimą moka savivaldybė. Šį rizikingą darbą dirba ir profesionalai, ir atsitiktiniai žmonės, kuriuos į gelbėjimo tarnybą atsiunčia privačios įdarbinimo agentūros. Nors gelbėtojų tarnybai iš biudžeto šiemet skirta beveik pusantro šimto tūkstančių litų daugiau, jų gyvenimas nepagerėjo.

Alga nedidelė

Gelbėjimo tarnybai išlaikyti kasmet iš savivaldybės biudžeto skiriama apie pusę milijono litų. Kasmet formuojama ir apmokoma nauja gelbėtojų komanda. Žiemą įmonėje dirbti lieka tik administracija ir aptarnaujantis personalas.

Klaipėdos miesto skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos viršininkė Valerija Valaitienė pasakojo, kad gelbėtojai nesuinteresuoti “prisirišti” prie darbovietės. Vidutiniškai “ant popieriaus” jie uždirba apie 500 litų. Žiemą gelbėtojai lieka be darbo, taigi ir be pajamų šaltinio. Susiradę nuolatinį darbą, sezoninio jie paprastai atsisako.

Šiemet gelbėjimo stotis veikia nuo gegužės 1 dienos, o sezoną planuojama baigti rugsėjo 15-ąją.

V.Valaitienė sakė, kad tarnyba buvo suinteresuota šiemet pradėti dirbti vėliau. Dėl šaltų orų poilsiautojų nebuvo, tad tarnyba galėjo sutaupyti lėšų. Tačiau kada pradėti ir baigti sezoną, nustato Klaipėdos savivaldybė.

Neturi benzino

V.Valaitienė džiaugėsi, kad iš rinkliavų už įvažiavimą į Smiltynę miesto valdžia skyrė beveik 150 tūkst. litų atnaujinti inventorių. Nupirktas vandens motociklas, kateris, pakabinamas variklis, 4 guminės valtys, ryšio priemonės už 40 tūkst. litų, liemenės, plūdurai, gelbėjimo ratai, žiūronai.

Vandens motociklas ir kateris nenaudojami, nes nėra pinigų benzinui. Vandens motociklą norima apdrausti, tačiau, pasak tarnybos vyr. techniko Jurgio Gocento, dar tebeieškoma draudimo kompanija, kuri sutiktų tai padaryti. J.Gocentas aiškino, kad draudikai kelia didelius reikalavimus. Motociklą ir žmogų, kuris jį valdys, sutinka apdrausti tik skirtingų rūšių draudimais. Tam savivaldybės taryba pinigų nedavė.

Klausimas suerzino

Pasak V.Valaitienės, iš miesto biudžeto tarnybai išlaikyti kasmet skiriama 470-500 tūkst. litų. Iš šių pinigų užmokama už paslaugas, atlyginimams skiriama apie 180 tūkst. litų.

Šiuo metu dirba 57 gelbėtojai ir 16 medicinos seserų. “Daugiau žmonių įdarbinsime birželio pabaigoje”, - sakė V.Valaitienė.

Klaipėdos paplūdimių ilgis - 8 kilometrai. Gelbėtojų postai yra išdėstyti kas 400 metrų. Viename poste - 2 gelbėtojai. Daugiausia gelbėtojų dirba Smiltynėje - 22, mažiausiai II Melnragėje ir Mažajame Kaimelyje - po 6. Gelbėtojai dirba pamainomis - kas antrą dieną.

„Palyginti su praėjusiais metais, gyvename geriau“, - džiaugėsi Klaipėdos gelbėjimo stotyje 24 metus dirbanti, praeityje pati gelbėjusi skęstančiuosius pašnekovė. Ji tvirtino, kad „mirusių sielų“ (teoriškai dirba, praktiškai – ne) tarp gelbėtojų nėra. „Nesąmones žmonės šneka! Tai - gandai! Tokie pat kaip apie nešvarius paplūdimius“, - piktinosi pašnekovė.

V.Valaitienę suerzino ir klausimas apie darbe išgėrinėjančius gelbėtojus. Niekada tokių dalykų ji nepastebėjusi.

Ne visi išlaiko

“Išmokome žmogų dirbti ir, žiūrėk, kitais metais jis jau nebeateina. Šiemet nemažai žmonių mums atsiuntė privatūs įdarbinimo biurai”, - neslėpė V.Valaitienė. Gelbėjimo stotis pati ruošia naujus darbuotojus - yra specialistas. Tačiau tokio paruošimo neužtenka. Todėl gelbėtojai siunčiami mokytis į Vokietiją. Ten važiuoja patys geriausieji. Kasmet paruošiama po 6 gelbėtojus. Gelbėtojų atranka griežta. V.Valaitienė garantavo, kad nemokantys gerai plaukti, negalintys panerti į 4 metrų gylį gelbėtojais dirbti nepriimami. Moteris patvirtino, kad kai kurie nesusidorojantys su darbu pabėga.

Viršininkės nuomone, gelbėtojų kaitai įtakos turi darbo sezoniškumas. Todėl ji abejoja, ar situacija pasikeistų, jeigu gelbėtojai gautų didesnius atlyginimus.

Išgelbsti dešimtis

“Per sezoną vidutiniškai išgelbėjame apie 80-90 žmonių”, - sakė V.Valaitienė. Šiemet išgelbėti jau 4 žmonės. Daugumą jų antram gyvenimui atgaivino vienas geriausių gelbėtojų Aidas Dykovas. Didžiausias jo darbo įvertinimas – žodinė padėka. Žmonės už gerą darbą, skęstančiųjų išgelbėjimą neskatinami - „nėra pinigų“.

Pernai nuskendo 4 žmonės, ankstesniais metais - ir daugiau. Viršininkė netiki, kad gelbėtojai su didesne darbo patirtimi išgelbėtų daugiau skęstančiųjų. Neretai jūra aukas pasiglemžia audrų metu. “Kai iškelta juoda vėliava, gelbėtojas turi teisę negelbėti”, - sakė V.Valaitienė. Ji teigė, kad gelbėtojai nepaiso šios taisyklės ir rizikuoja savo gyvybėmis. Moteris prisiminė bandymus administracinėmis baudomis bausti draudimų nepaisančius poilsiautojus, bet tai buvusi tik laiko gaišatis. Neseniai paplūdimyje traktoriumi smėlį žmonėms į akis žarstė kažkoks pramuštgalvis. Niekas jo negalėjo sutramdyti - nesugavo.

Veikia kauniečiai?

Dalis II Melnragės gelbėjimo stoties patalpų išnuomota bendrovei „Pamario pliažai“. Ji čia įsirengė kavinę, kiemelį, poilsiautojams nuomojo atrakcionus. Šį įmonė netgi buvo laikoma tikrąja paplūdimio šeimininke. Ir ne tik todėl, kad tvarkė dalį paplūdimio. Žinoma, kad įmonės direktorė – savivaldybės Miesto ūkio ir statybos skyriaus vedėjos dukterėčia. Savivaldybės duomenimis, visi įmonės akcininkai yra klaipėdiečiai. Tačiau sklinda kalbos, kad tikrieji kavinės šeimininkai - kauniečiai. Gelbėjimo stoties viršininkė, sukdama akis į šalį, tai neigė.

Ir dabar prie kavinės esančioje krepšinio aikštelėje dažnai stovi prabangūs automobiliai su kaunietiškais numeriais. V.Valaitienė sakė, jog jie, matyt, priklauso tiems, kuriems neįmanoma uždrausti įvažiuoti į teritoriją: „Dabar nelabai ir sustabdysi - kas kur nori, ten ir važiuoja“. Pašnekovė teigė jokių lėbavimų kavinėje nemačiusi, jokio nepasitenkinimo dėl kavinės veiklos nepastebėjusi. Apskritai kavinę laikyti esą nepelninga, todėl šiemet, pasibaigus patalpų nuomos terminui, „Pamario pliažai“ jos greičiausiai nebesieks pratęsti. Nuomos pinigai dabar patenka į biudžetą, anksčiau juos gaudavo gelbėjimo tarnyba. Viršininkė patvirtino, kad už nuomą gautos lėšos leido gelbėjimo stočiai įsigyti naują automobilį „Opel Astra“.