Šalies savivaldybėms nevykdant rekomendacijos pakeisti geležinkelio stočių gyvenviečių pavadinimus, tam nusprendė nebesipriešinti nei Valstybinės lietuvių kalbos komisija (VLKK), nei Vyriausybė.

Vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo politikos departamento direktoriaus pavaduotoja Rasa Liutkevičienė BNS sakė, kad Vyriausybė prieš kelerius metus savivaldybėms rekomendavusi keisti gyvenviečių pavadinimus, kurių sudedamoji dalis yra „geležinkelio stotis“. Tačiau šiuo metu nebeketinama imtis iniciatyvų dėl pernelyg didelio vietos gyventojų pasipriešinimo.

„Ne, neketiname. Mes buvome suprasti neteisingai - norėdami gero, t.y. įvesti tvarką, kad nebūtų to klaidinančio dalyko „gimiau geležinkelio stotyje“, norėjome, kad žmonės galėtų sugalvoti normalesnius pavadinimus - ar istoriškai buvusius, ar kitus. Bet reakcija buvo priešinga - kad neva norime priversti, kad bus užkrauta kažkokia papildoma biurokratinė našta. Todėl ypatingos iniciatyvos neberodome, nes žmonių valia yra apsispręsti“, - sakė ji.

Anot jos, Vyriausybė keisti pavadinimus ne įpareigojo, o tik rekomendavo bei paruošė tam reikalingą teisinę bazę. Su planais keisti pavadinimus savivaldybės buvo supažindintos 2005-2007 metais.

Dar 2007-ųjų pabaigoje VLKK parengė ir rekomendacijas, kuriomis nustatomos geležinkelio stočių tipo gyvenamųjų vietovių pavadinimų keitimo taisyklės. Jose nurodyta, kad jei išbraukiant sudedamąją pavadinimo dalį „geležinkelio stotis“ greta galėtų atsirasti kelios taip pat pavadintos gyvenvietės, sudarant naują gyvenvietės pavadinimą galima būtų pridėti „Naujasis“, „Aukštasis“, „Didysis“ ar panašius būdvardžius, taip pat geografinius pavadinimus.

VLKK pirmininkė Daiva Vaišnienė BNS sakė, kad komisija taip pat neketina dar kartą raginti politikų vykdyti rekomendacijas, nes VLKK sprendžia tik kalbinius, bet ne administracinius ar politinius klausimus.

„Mūsų nutarimas yra skirtas šiam tikslui - kaip tas gyvenvietes geriau pavadinti. Bet apsispręsti dėl gyvenvietės pavadinimo keitimo nėra komisijos darbas (...). Man regis, kalbinės rekomendacijos yra pakankamos, kitokių mes turbūt jau negalime teikti. Bet kaip suprantu, bėda yra ne čia. Kaip matote, mes rekomendavome, kad geriau būtų kiti pavadinimai. Bet jei savivaldybė ar gyventojai nenori to daryti, turbūt, nėra jokio prievartos mechanizmo“ , - sakė ji.

Lietuvoje XIX amžiaus antrojoje pusėje atsiradus pirmosioms geležinkelio stotims, jos buvo pavadintos artimiausių gyvenamųjų vietovių vardais. Aplink stotis ėmė kurtis gyvenvietės, kurios ir įgijo geležinkelio stočių pavadinimą.

Vadovaujantis Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu, Lietuvoje šiuo metu nėra įteisintos geležinkelio stoties tipo gyvenvietės - gyvenamosios vietovės skirstomos į miestus, miestelius, kaimus ir viensėdžius.

Registrų centro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 35 gyvenvietės, kurių pavadinimo sudedamoji dalis yra „geležinkelio stotis“.