Genocido centro vadovas skundus mobingu vadina neteisingais ir žada permainas įstaigoje

Trečiadienį su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro kolektyvu bendravę Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos nariai nusprendė suburti darbo grupę problemoms spręsti, o ateityje turėtų pagelbėti išorinė taryba.

„Datos nenumatėm, bet neatidėliosime iki rudens, tikrai svarbu išsiaiškinti problemas, padėti sudaryti planą, kaip ir ką įgyvendinti kuo greičiau. Mūsų ir prievolė padėti kaip komisijai, kurios partneris yra genocido centras“, – BNS sakė komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė.

Jos teigimu, „susidaro įspūdis, kad ne vienų metų problema ir suprantama, kad iššūkis ją išnarplioti, bet manau, kad tai įmanoma padaryti“.

Su kolektyvu komisija nusprendė susitikti gavusi profsąjungos skundą dėl problemų centre bei dėl viešumoje pasirodžiusios informacijos apie įtampą tarp darbuotojų, galimai taikomą mobingą. Laukta kol iš komandiruotės Kazachstane grįš įstaigos vadovas Arūnas Bubnys.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) darbuotojų profsąjunga dėl atmosferos darbovietėje pavasarį kreipėsi į Seimą, o viena darbuotojų dėl mobingo – į teismą.

Genocido centro darbuotojos teigimu, pasikeitus vadovui kolektyvas vylėsi permainų, tačiau situacija nepagerėjo, mikroklimatas darbovietėje tapo dar labiau įtemptas.

Į Seimą raštą parašiusi profsąjunga nurodė kad centre darbinės veiklos organizavimas „yra stichiškas ir chaotiškas, vadovybės sprendimai priimami galimai neskaidriai, manipuliuojant darbine informacija arba jos iš viso nepateikiant, padalinių vadovai nušalinami nuo sprendimų priėmimo netgi jų vadovaujamuose padaliniuose, nuvertinama ir net išjuokiama padalinių vadovų kompetencija“.

Jaučiama įtampa ir nuovargis

Anot P. Kuzmickienės, Tuskulėnų rimties parko memorialinis komplekse vykęs dviejų valandų pokalbis buvo „geras, atviras, karštas ir rezultatyvus“.

„Jis (susitikimas) leido suprasti, kokių problemų yra. Man atrodo, verta pergalvoti darbo organizavimo klausimus, yra vidinės komunikacijos stoka, verta aiškiau sudėlioti atlyginimų klausimus. Atsiradusi įtampa. Sakyčiau, tiek administracijos vadovybei, tiek darbuotojų tarpe, toks kaip ir nuovargis“, – teigė P. Kuzmickienė.

Tikrai svarbus ir sustiprinantis dalykas bus išorinė taryba, kuri labiau matys, ką ir kaip reikės daryti. Žinoma, tai kažkiek užtruks.

Komisijos pirmininkės teigimu, esama ir pozityvių apraiškų. Įstaigoje buvo surengti mokymai apie mobingą, kovą buvo pasamdyta konsultacinė įmonė.

„Ji, kaip supratau iš profsąjungos, kalbėjosi akis į akį su darbuotojais, aiškinosi ir teiks išvadas dėl organizacijos struktūros, ar ji atliepianti darbo dalykus, kaip jaučiasi žmonės, kokių reikia sprendimų“, – sakė P. Kuzmickienė.

Minėta įmonė pasiūlymus turėtų pateikti artimiausiu metu.

Komisija į darbo grupę ketina deleguoti kelis narius, kurie bendrautų su darbuotojais ir padėtų spręsti susidariusią situaciją, sudėlioti pareigybių aprašus, aiškesnę priemokų tvarką.

Pasak P. Kuzmickienės, susitikimo metu kolektyvui akcentuota, kad netrukus į Seimo posėdžius turėtų atkeliauti minėto Genocido centro įstatymų projektas, kuriame bus siūloma įsteigti išorinę tarybą, sudarytą iš įvairių institucijų atstovų. Jie, anot Seimo narės, padėtų sprendžiant įvairius klausimus.

„Darbo grupė padarys įsisenėjusios problemos matymą, sprendimo siūlymus remiantis pokalbiais su darbuotojais, vadovybe, apklausos rezultatais iš konsultacinės įmonės. Tikrai svarbus ir sustiprinantis dalykas bus išorinė taryba, kuri labiau matys, ką ir kaip reikės daryti. Žinoma, tai kažkiek užtruks“, – teigė Seimo narė.

Konflikto būta ir anksčiau

Seime svarstant desovietizacijos įstatymą, anot P. Kuzmickienės, Genocido centrui gali būti deleguota daugiau įvairių darbų, tad siekiama, kad vidinės problemos, apie kurias kalbėta ir pernai, ir vėl kalbama šiemet, būtų išspręstos.

Genocido centras tiria visas genocido bei nusikaltimų žmonijai ir žmoniškumui apraiškas ir Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, inicijuoja genocido organizatorių ir vykdytojų teisinį įvertinimą, įamžina laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimą.

Dabartinis centro vadovas A. Bubnys į pareigas paskirtas pernai balandį. Jis pakeitė Adą Jakubauską.

Šis buvo atleistas daliai centro istorikų pareiškus, kad įstaigos vadovybė varžo darbuotojų laisvę ir politizuoja tyrimus. Po to suburta Seimo darbo grupė konstatavo, kad A. Jakubauskui nepavyksta užtikrinti sklandaus institucijos darbo, kilo susipriešinimas tarp darbuotojų, o viešai nagrinėjama situacija centre menkina įstaigos dalykinę reputaciją. Tarp tuometinio vadovo oponentų buvo ir A. Bubnys. 

Genocido centro vadovas skundus mobingu vadina neteisingais

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius A. Bubnys neteisingais vadina kaltinimus dėl mobingo ir teigia, kad permainos įstaigoje neišvengiamos.

„Kalbėti, kad naujoji vadovybė vykdo psichologinį spaudimą, terorą ar mobingą kitaip galvojančių darbuotojų atžvilgiu, nėra teisinga“, – ketvirtadienį Seime sakė jis.

Kalbėti, kad naujoji vadovybė vykdo psichologinį spaudimą, terorą ar mobingą kitaip galvojančių darbuotojų atžvilgiu, nėra teisinga.

A. Bubnys buvo pakviestas atsakyti į parlamentarų raštu užduotus klausimus apie situaciją Genocido centre.

Grupė „valstiečių“ teiravosi apie darbo organizavimą, apie pasamdytą privačią bendrovę atlikti įstaigos veiklos tyrimą, apie skundus dėl mobingo, atmosferą kolektyve ir pan.

A. Bubnys teigė negalintis per trumpą laiką, koks jam skirtas, išsamiai atsakyti į tokius plačius klausimus ir siūlėsi sutikti su frakcijomis atskirai.

„Mano požiūriu, tie klausimai ir pateikta informacija pritempta, interpretacijos tendencingos“, – tvirtino LGGRTC vadovas.

Anot jo, Seimo narių klausimai remiasi vienos iš centre veikiančių profesinių sąjungų pateikta informacija, kuri nėra tiksli ir teisinga.

A. Bubnys neigė, kad Genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis ir Memorialinio meno ir ekspertizės skyriaus vedėja Violeta Kolonaitienė buvo priversti išeiti iš darbo.

Direktorius tvirtino labai vertinantis abu specialistus, jie patys nusprendė, kad nebenori dirbti. A. Bubnio teigimu, E. Peikšteniui jis pasakęs, jog jei norės, galės bet kada grįžti, nes jis daug nusipelnęs ieškant partizanų palaikų.

„Tai tik vienas iš daugybės pavyzdžių, kurie pateikiami kaip naujosios vadovybės vykdomo spaudimo, mobingo atvejis. (...) Tačiau nė vienas darbuotojas iš tos profsąjungos, kuris palaikė buvusį direktorių, nebuvo atleistas iš darbo, nė vienam netaikyta jokia drausminė nuobauda“, – teigė A. Bubnys.

Pasak jo, kol kas įstaigoje neįvyko ir didelių struktūrinių permainų. Kaip anksčiau ir planuota, įsteigtas Paieškos ir identifikacijos skyrius, Teisinio statuso suteikimo komisija.

„Tai nereiškia, kad centre nebus jokių permainų, manau, kad permainos reikalingos. Siekiant optimizuoti centro veiklą buvo pasamdyta privati įmonė – Organizacijų vystymo centras (OVC) – atlikti centro veiklos tyrimą“, – pranešė Genocido centro vadovas.

Anot jo, specialistai iš šalies objektyviau įvertins situaciją ir padarys teisingesnes išvadas. OVC dar nepateikė galutinių tyrimo išvadų, tačiau A. Bubnys su jomis žada supažindinti ir kolektyvą.

Žinoma, visada permainos sukelia įtampas, nesaugumo jausmą, bet negalima 20 ir daugiau metų nieko nekeisti, nieko naujo nedaryti, juoba kad gauname vis naujų užduočių.

„Žinoma, visada permainos sukelia įtampas, nesaugumo jausmą, bet negalima 20 ir daugiau metų nieko nekeisti, nieko naujo nedaryti, juoba kad gauname vis naujų užduočių, naujų funkcijų, reikalingas tam tikras optimizavimas, funkcijų patikslinimas ir pastangos gerinti savo darbo kokybę“, – kalbėjo Genocido centro vadovas.

Jis pripažino, kad LGGRTC atlyginimai – vieni mažiausių viešajame sektoriuje, tačiau būtent pastaraisiais metais jie keliami.

„Daug metų mūsų centras buvo užmirštas ir prasčiau finansuojamos nei kitos įstaigos, darbo užmokesčio vidurkis atsilieka, bet per pastaruosius dvejus metus jie kyla ir vejasi Vilniaus apskrities darbo užmokesčio vidurkį“, – sakė A. Bubnys.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojų profsąjunga dėl atmosferos darbovietėje pavasarį kreipėsi į Seimą, o viena darbuotojų dėl mobingo – į teismą.

Genocido centro darbuotojos teigimu, pasikeitus vadovui kolektyvas vylėsi permainų, tačiau situacija nepagerėjo, mikroklimatas darbovietėje tapo dar labiau įtemptas.

Į Seimą raštą parašiusi profsąjunga nurodė kad centre darbinės veiklos organizavimas „yra stichiškas ir chaotiškas, vadovybės sprendimai priimami galimai neskaidriai, manipuliuojant darbine informacija arba jos iš viso nepateikiant, padalinių vadovai nušalinami nuo sprendimų priėmimo netgi jų vadovaujamuose padaliniuose, nuvertinama ir net išjuokiama padalinių vadovų kompetencija“.

Dabartinis centro vadovas A. Bubnys į pareigas paskirtas pernai balandį. Jis po įstaigoje kilusio konflikto pakeitė Adą Jakubauską.

Genocido centras tiria visas genocido bei nusikaltimų žmonijai ir žmoniškumui apraiškas ir Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, inicijuoja genocido organizatorių ir vykdytojų teisinį įvertinimą, įamžina laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimą.

Situaciją Genocido centre aiškinasi ir Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, ji nutarė sudaryti darbo grupę problemoms spręsti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių